Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, Lietuvoje nuperkamų cigarečių skaičius traukiasi jau kelerius metus iš eilės.
Pardavimo mažėjimo tendencija prasidėjo 2017 metais, kasmet užfiksuojami 5–7 procentais mažesnis Lietuvoje parduotų cigarečių kiekis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pastebėjo, kad šalyje kasdien rūko mažesnė gyventojų dalis negu anksčiau.
NTAKD užsakymu šiemet atliktas tyrimas parodė, kad žmonių, kasdien rūkančių cigaretes, cigarus ar pypkes, palyginti su 2017 metais, sumažėjo nuo 28 iki 22 procentų. Kartą per mėnesį rūkę nurodė 28 proc. apklaustųjų, nors prieš trejus metus tokių buvo trimis procentiniais punktais daugiau.
Sveikesnės gyvensenos įtaka
Buvęs NTAKD vadovas Zenius Martinkus aiškino, kad tokią teigiamą tendenciją lemia visuomenės mąstymo pokyčiai.
„Per 5–10 metų pastebimai išaugo susidomėjimas sveika gyvensena, daugiau žmonių laisvalaikį leidžia aktyviai, daugiau juda. Lietuvoje auga sveikų maisto produktų paklausa. Šiandien dauguma mūsų savo sveikata rūpinamės labiau negu vakar, o tai – visuomenės brandos ženklas“, – teigė Z.Martinkus.
Kai piliečiai sąmoningai daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, natūraliai nyksta ir žalingi įpročiai.
Z.Martinkus palaiko poziciją, kad geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai visuomenė kryptingai keičia požiūrį ir daug asmenų siekia būti laisvi, neveikiami priklausomybių – nikotino, alkoholio ir kitų.
„Nors įvairūs draudimai ir ribojimai vartojimui daro pastebimą įtaką, efektyviausia strategija yra aktyvi, gerai išplėtota prevencija. Tai – sisteminis procesas, į kurį įtraukiamos skirtingos amžiaus grupės, skatinama sveikesnė gyvensena, aktyvus laisvalaikis, užimtumas“, – aiškino pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiais laikais jaunoji karta labiau rūpinasi savo savijauta, mityba ir net atitinkamų pasirinkimų poveikiu aplinkai.
„Jauni žmonės anksti suvokia, kad, norėdami pasiekti karjeros aukštumų ir gyventi visavertį gyvenimą, pirmiausia turi pasirūpinti gera sveikata, elgtis racionaliau.
Toks mąstymas yra pažanga, lyginant skirtingas gyventojų kartas. Negana to, jaunimo požiūris ir aktyvumas veikia aplinkinius, vyresnės kartos asmenis“, – pažymėjo Z.Martinkus.
Rūkaliai ieško alternatyvų
Kurdami savą sveikesnio gyvenimo versiją, pasak Z.Martinkaus, žmonės natūraliai ima labiau akcentuoti rūkymo žalą ir ieško tinkamų problemos sprendimo būdų.
Buvęs NTAKD vadovas pasakojo, kad net 7 iš 10 rūkančiųjų norėtų mesti, tačiau nikotino priklausomybė yra viena stipriausių. Tad klausimas, kaip rūkantys asmenys galėtų labiau saugoti savo sveikatą, yra toks pats aktualus, kaip ir efektyvi pagalba metantiems rūkyti.
Z.Martinkus atkreipė dėmesį, kad cigarečių pardavimas ėmė smukti tada, kai Lietuvos rinkoje atsirado kaitinamieji tabako gaminiai ir daugiau kitų alternatyvų.
NTAKD duomenimis, per gyventojų apklausą 2017 metais nors kartą gyvenime elektronines cigaretės bandžiusių apklaustųjų skaičius siekė 16 procentų.
Šiemet atliktas tyrimas parodė, kad elektronines cigaretes yra bandę rūkyti 26 proc. apklaustųjų, o kaitinamuosius tabako gaminius bent kartą gyvenime išbandė 18 procentų.
Tyrimo duomenimis, kasdien elektronines cigaretes ar kaitinamojo tabako produktus naudoja tik 1–2 procentai apklausos dalyvių.
Kasdien cigaretes rūkančių asmenų skaičius Lietuvoje per trejus metus sumažėjo smarkiau, negu per tą patį laiką išaugo alternatyvių gaminių ir įrenginių naudotojų gretos. Buvęs NTAKD vadovas sutiko su prielaida, kad rinkoje atsiradę kaitinamieji tabako gaminiai daro įtaką cigarečių paklausos mažėjimui.
„Akivaizdu, kad rūkantieji domisi, išbando alternatyvas, vertina jas kaip galimą cigarečių pakaitalą. Interesas, kaip sumažinti žalą sveikatai, yra akivaizdus.
Medikai, farmacininkai, mokslininkai jau ilgą laiką ieško efektyvių metodų ir laikinai taikomų priemonių, kurios padėtų atprasti nuo rūkalų“, – teigė pašnekovas.
Tačiau jis pabrėžė svarbią taisyklę: bet kokios naujovės tabako produktų rinkoje turi būti pristatomos labai apgalvotai, kad nežadintų nepilnamečių smalsumo, neatrodytų patrauklios ir neskatintų noro išbandyti.
Pokyčiai džiugina kardiologą
Tarptautinėse konferencijose nuolat dalyvaujantis ir medicinos mokslo naujienas atidžiai sekantis kardiologas profesorius Pranas Šerpytis pripažino, kad visada randa būdų priminti rūkantiems pacientams apie jų įpročio pasekmes.
„Mesti rūkyti – visada geriausia išeitis. Todėl Lietuvoje vykstančios permainos, mažėjantis rūkančiųjų skaičius mane džiugina“, – tikino profesorius.
Pasak P.Šerpyčio, visuomenės įpročiai ir požiūris į savo sveikatą keičiasi lėtai, o teigiami rezultatai gali būti užfiksuoti tik po ilgo laiko.
Kaip pavyzdį jis pateikia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, veikiančią nuo 2006 metų, kurioje daug dėmesio skiriama sveikos gyvensenos diegimui ir ugdymui visuomenėje – įgyvendinant didelės apimties strategiją greitų rezultatų tikėtis neverta, bet teigiami poslinkiai vyksta.
„Anksčiau buvau kategoriškas, mėgdavau aiškiai nurodyti pacientams, ko jie turėtų atsisakyti, net griežtai drausdavau.
Dabar elgiuosi kitaip – tapau liberalus, nes suprantu, kad kiekvienas suaugęs žmogus turi pasirinkimo laisvę ir yra savo gyvenimo šeimininkas, visiškai atsakantis už savo sprendimus“, – prisipažino vienas labiausiai patyrusių šalies kardiologų.
Šiandien profesorius P.Šerpytis dažnai tiesiog pateikia informaciją apie galimybes atsisakyti rūkymo – edukuoja pacientus, pateikia naujausių tyrimų duomenis, pasakoja, kaip galima mesti rūkyti konsultuojantis su šeimos gydytojais ar psichiatrais ir vartojant vaistus.
„Vis dėlto nikotino priklausomybė yra labai stipri ir atsisakyti cigarečių žmonėms pavyksta ne taip dažnai, kaip norėtume. Jeigu nepavyksta mesti valios pastangomis, konsultuojantis su specialistais ir vartojant medikamentus, tada reikia ieškoti kitų išeičių žalai mažinti“, – teigė profesorius.
Diskusijos vyksta daug kur
Todėl cigarečių alternatyvos neišvengiamai atsiduria P.Šerpyčio akiratyje. „Kai išgirstu apie naujus mokslinius tyrimus ir atradimus, iškart imu apie tai kalbėtis su kolegomis užsienyje: kokia praktika jų šalyse, kokius sprendimus priima pažangiausios pasaulio šalys“, – sakė pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad pastaraisiais metais rūkymo žalos mažinimo tema tampa vis aktualesnė. Su tuo susijusių naujovių į savo visuomenės sveikatos apsaugos strategiją įtraukia ne tik Jungtinės Karalystės valdžia – net kaimyninėje Lenkijoje, anot P.Šerpyčio, pulmonologai kelia klausimą: kaip rūkantys asmenys galėtų patirti mažesnę žalą sveikatai?
„Esu įsitikinęs, kad naujovių nereikėtų drausti, nes būtent jos gali tapti problemos sprendimais. Jau dabar yra pakankamai mokslinių tyrimų ir šaltinių, kurie pagrindžia, kad, pavyzdžiui, tabako kaitinimo įrenginiai veikia kitaip negu įprastos cigaretės.
Kaitinamuosiuose tabako gaminiuose degimo procesas nevyksta, todėl kenksmingų medžiagų išsiskiria iki 95 proc. mažiau nei cigarečių dūmuose. Taigi tabaką kaitinantis asmuo nikotino gali gauti mažiau žalingu būdu“, – aiškino P.Šerpytis.
Siūlo grupuoti produktus
Anot profesoriaus, jeigu technologijos padeda sumažinti automobilių taršą, jomis verta pasikliauti ir kalbant apie rūkymą.
„Yra labai aiškūs kriterijai, kaip transporto priemonės skirstomos į mažiau ir labiau taršias. Tuomet kodėl pagal panašų principą negalime skirstyti tabako gaminių ir į tai atsižvelgti priimdami politinius sprendimus?“ – svarstė pašnekovas.
Seimo sprendimu Lietuvoje pakelis kaitinamojo tabako gaminių dabar kainuoja brangiau negu įprastų cigarečių, nes nuo kovo šiems alternatyviems produktams įsigaliojo 65 proc. didesnis akcizas.
Savo ruožtu P.Šerpytis tvirtino palaikantis Norvegijos patirtį: šalyje, kurioje galioja labai griežta tabako kontrolės politika, vyriausybės lygiu pripažįstama, kad alternatyviems tabako gaminiams tenka svarbus vaidmuo mažinant su rūkymu susijusią žalą.
Norvegijos visuomenės sveikatos institutas yra pažymėjęs, kad žalos mažinimas yra strateginis tabako kontrolės politikos elementas, o uždraudus prieigą prie mažiau pavojingų produktų, kurių sudėtyje yra nikotino, būtų paradoksaliai įtvirtinta pavojingiausių produktų – cigarečių – pozicija.
„Be to, turime galvoti apie žalos mažinimą ne tik rūkančiųjų, bet ir aplinkinių žmonių sveikatai. Prieš porą metų Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad elektroninės cigaretės ir kaitinamieji gaminiai pasyvaus rūkymo požiūriu aplinką veikia kur kas mažiau“, – sakė P.Šerpytis.
KTU tyrėjai nustatė, kad vartojant kaitinamojo tabako gaminius patalpose oro kokybė pakinta dešimt kartų mažiau negu rūkant tradicines cigaretes.
Atsisakyti cigarečių nebuvo itin sunku
Rašytojas, publicistas ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius cigaretes rūkė daugiau negu 25 metus.
„Visada žinojau, kad rūkymas kenkia sveikatai ir kad cigaretės nedera su vynu – degustuojant gėrimus susilpnina kvapo ir skonio pojūčius, bet toliau rūkiau. Cigarečių atsisakiau prieš trejus metus, kai perėjau prie kaitinamojo tabako, – dabar jau ne rūkau, o kaitinu, – patirtimi dalijosi A.Puklevičius. – Poros metų patirtis man perša mintį, kad tai galėtų būti žingsnis visiško tabako produktų atsisakymo link.“
Pašnekovas yra patenkintas savo pasirinkimu ir noro vėl paimti cigaretę nekyla.
„Jau ne kartą teko matyti, kai prie Vilniaus barų vakare užsirūkyti užsimanęs žmogus įnirtingai ieško, kas galėtų pridegti cigaretę. Aplink visi kaitina tabaką, todėl žiebtuvėlį pasiūlo nebent nuovokus barmenas“, – pasakojo A.Puklevičius.
Jis pripažino, kad anksčiau pabudus ryte pirma mintis dažniausiai būdavo apie cigaretę. Dabar viskas pasikeitė – ryto ritualas prasideda nuo dušo, vėliau publicistas prisėda prie kompiuterio, o apie tabaką pagalvoja tik per pertraukėlę.
