Tai priverstų žmones nustoti piratauti internete: priemonės, efektyvesnės už baudas ir kalėjimą

Piratus siekiančioms sutramdyti įstaigoms ir toliau nesiseka: nors LATGA, AGATA ir kitos asociacijos visomis išgalėmis kovoja už autorių tieses, o Lietuvos radijo ir televizijos komisija stengiasi blokuoti piratinį turinį platinančias svetaines, šie vis tiek toliau siautėja. Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.

Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>V.Skaraičio nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>V.Skaraičio nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Džiugas Paršonis.<br>T.Bauro nuotr.
Džiugas Paršonis.<br>T.Bauro nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>T.Bauro nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>T.Bauro nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>D.Umbraso nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>D.Umbraso nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>T.Bauro nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>T.Bauro nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>V.Balkūno nuotr.
Specialistai įsitikinę, kad kovai su piratais pasirinkti būdai yra neefektyvūs.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

May 10, 2020, 3:05 PM, atnaujinta May 10, 2020, 3:05 PM

Pirataujama dėl legalaus turinio neprieinamumo

„Nuo pat interneto pradžios kariaujame su piratais, bet jokios kitos priemonės neturėjo tokio gero poveikio, kaip kad suteiktas santykinai nebrangus priėjimas prie legalaus turinio“, – tvirtino nepriklausomas IT apžvalgininkas Džiugas Paršonis.

Jo manymu, turėtų būti skatinama prieiga prie legalių šaltinių. „Turėtų vykti derybos tarptautiniu mastu su užsienio kompanijomis, kad leistų tą prieigą. Kai mes Lietuvoje gavome galimybę naudotis „Spotify“, „Netflix“, iškart pasimatė pokyčiai – gerokai sumažėjo nelegalaus turinio naudojimo.

Juk kas geriau – mokėti pinigus kažkokiam nelegaliam platintojui ar už paprastos kabelinės televizijos kainą žiūrėti daugumą filmų ir serialų legaliai? Turėdami tokį pasirinkimą žmonės visada rinksis legalų turinį – tiesiog pats maloniau jautiesi“, – įsitikinęs apžvalgininkas.

Anot Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) valdybos nario Artūro Rumiancevo, niekam ne paslaptis, kad Lietuva ilgą laiką piratavo dėl to, kad neturėjo galimybės įsigyti norimos produkcijos legaliai.

„Iš pradžių neturėjo pinigų, vėliau, kai jų atsirado, nebuvo kaip. Pavyzdžiui, tokios kompanijos kaip „PlayStation“, „Xbox“ tik labai neseniai pradėjo priimti lietuviškas debetines korteles. Taigi net galėdamas mokėti, negalėjai nusipirkti to, ko nori. Tai, aišku, kad tada paprasčiau vogti, nei įsigyti legaliai“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kaip su piratavimu kovojama užsienio šalyse, D.Paršonis sakė, kad dabar Vakaruose į tai jau nelabai kreipiama dėmesio. „Gal tik išskyrus atskirus atvejus, kai nelegaliai platinama, pavyzdžiui, kokia nors specifinė brangi programinė įranga. Ten nebepirataujama todėl, kad turėdami prieigą prie skaitmeninių legalių šaltinių žmonės praktiškai nebesinaudoja nelegaliais“, – tikino jis.

Pašnekovų nuomone, blokuoti piratinį turinį platinančias svetaines yra tik vienas iš kovos su piratais būdų, kurie visgi veikia prastai. „Mano manymu, tai yra kova su vėjo malūnais, nes nė vieno sėkmingo užblokavimo atvejo nėra buvę“, – tvirtino LŽKA valdybos narys A.Rumiancevas.

Visuomenę reikia šviesti

Pasak A.Rumiancevo, kad žmonės nepiratautų, juos reikia edukuoti. „Žmonėms reikia išaiškinti legalaus turinio naudas. Mokyti, kaip atpažinti piratinį turinį. Ir visa tai reikia paaiškinti ne grasinimais kalėjimu ir baudomis, o žmogiškai papasakoti.

Nes dabar visada grasinama teismais, policija, sakoma: „Mes ateisim į namus ir atimsim kompiuterį“. Tačiau taip niekam nenutiko ir to niekas nebijo. Žmonėms tai tiesiog skamba juokingai – paskaitai straipsnį apie piratavimą, nueini į komentarų skiltį, o ten visi šaiposi.

Beje, tokia aplinka irgi tik skatina piratavimą, nes tada atsiranda dar viena kategorija žmonių, kurie piratauja iš principo – kad įgeltų „sistemai“, – kalbėjo jis.

D.Paršonis pasakojo, kad prieš kelerius metus Prancūzijoje ir kitose šalyse buvo itin griežtinama kova su piratavimu. „Buvo suversta kaltė patiems žmonėms, jiems buvo grasinama po trijų pažeidimų atjungti internetą. Tačiau realiai tų pažeidimų tiesiog nebuvo – viską išsprendė tai, kad jie turėjo priėjimą prie legalaus turinio“, – teigė jis.

Anot A.Rumiancevo, žmonės dažnai nesusimąsto, kad piratavimas yra ne tik neteisėta, bet ir nesaugu.

„Įprasta, kad kai kokioje svetainėje moki abonentinį ar nario mokestį, tu jai perduodi savo mokėjimo duomenis. Jei žmonės vagia ir perparduoda turinį, kas jiems trukdo perparduoti tavo duomenis?“ – retoriškai klausė LŽKA valdybos narys.

Taip pat jis nerimavo, kad žmonės nežino, jog atsisiųsdami filmus ar kitą turinį iš panašių serverių kaip „Linkomanija“ kartu su jais gali gauti ir krūvą kitų failų, kuriuose gali būti kenkėjiškų programų. Mat dauguma žmonių neturi techninių galimybių ir žinių atsisiųstą turinį pasitikrinti.

„Kadangi mano veikla susijusi su žaidimais, tai, pavyzdžiui, kai būnu renginiuose ir prie manęs priėjusių tėvų paklausiu, kokius žaidimus jie perka vaikui, šie atsako: „Neperkam, jie patys atsisiunčia“.

Tai dažniausiai reiškia, kad vaikas neprižiūrimas naršo internete ir į namų ūkį laisvai siunčia nesaugias nežinomas bylas, kurios gali padaryti daug bėdų visiems šeimos nariams! Kai pradedu apie tai pasakoti tėvams, jų nuomonė pasikeičia akimirksniu ir jie suvokia, kad ne viskas yra taip paprasta, kaip jie įsivaizdavo...“ – pasakojo A.Rumiancevas.

„Aš esu tikras, kad po to žmonės pradeda elgtis apgalvotai. Kad pasvarsto, ar geriau įsigyti kokio „Netflix“ už 10 eurų abonentą ir ramiai gyventi, ar nieko nemokėti, bet laukti, ar neužblokuos kompiuterio...“ – kalbėjo jis.

Piratavimas sustabdytas nebus

Visgi, A.Rumiancevo nuomone, išgyvendinti piratavimo iš visuomenės niekada nepavyks.

„Dalis žmonių visada ieškos būdų pasiimti ką nors nemokamai ir nebaudžiamai, per daug nerizikuodami savo prestižu ir gerbūviu, mat skaitmeninis piratavimas sudaro tokias galimybes. Tam tikra dalis visada pirataus – tai gali būti tiesiog užsispyrimas „aš už nieką nemokėsiu“.

Tačiau taip pat yra nuomonė, kad tie žmonės, kurie atsisiunčia nelegalius filmus, vis tiek į kiną niekada neitų – jų toks požiūris. Tų žmonių turbūt ir nepakeisi. O Europoje dabar piratavimo procentas yra tarp 5 ir 15 proc., tad turbūt tiek tų visų žmonių ir yra“, – svarstė LŽKA valdybos narys.

Piratinių svetainių skaičius kinta

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad šiuo metu blokuojama 17 interneto puslapių, kuriuose, remiantis Komisijos sprendimais, neteisėtai viešai skelbiami audiovizualiniai kūriniai. Iš viso dėl autorių teisių pažeidimų internete šiuo metu blokuojamos 26 interneto svetainės.

Pasiteiravus, kiek dar svetainių žadama užblokuoti, A.Katinas sakė, kad tai priklauso nuo teisių turėtojų prašymų skaičiaus. „Komisija, gavusi prašymą panaikinti prieigą prie pirminės interneto svetainės, išnagrinėja jį ir priima sprendimą per 14 dienų.

Pavyzdžiui, Komisijos tyrimų duomenimis, Lietuvos vartotojams skirtų interneto svetainių (su lietuviška grafine sąsaja), kuriose neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys, yra iki 200, tačiau šis skaičius nuolat keičiasi – interneto svetainėse vykdomos veiklos nutraukiamas arba atsiranda jų „veidrodinės“ kopijos“, – kalbėjo jis.

Anot vedėjo, Komisija nuolat vykdo vartotojų apsilankymų skaičiaus stebėseną prieš ir po interneto svetainės blokavimo. „Galima teigti, kad, atsižvelgiant į blokuotos interneto svetainės turinį, vartotojų lankomumas tik mažėja: atitinkamai nuo 20 iki 85 proc.“, – tvirtino A.Katinas.

Anot jo, pastebima, kad asmenys, linkę naudotis neteisėtu turiniu, nežinojo, kad interneto svetainėje vykdoma veikla yra neteisėta, ir toliau joje nesilanko.

Kovos priemonės norimų rezultatų neduoda

Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) vadovas Vytas Simanavičius teigė, kad kovos su piratavimu priemonės norimų rezultatų nedavė. Anot jo, viską sunkina tai, kad Lietuvoje galiojantys teisiniai aktai leidžia blokuoti tik domenus, todėl bet kuri svetainė, pasiekiama IP adresu, šiai dienai negali būti blokuojama.

„Panašu, kad šios kovos bus nesibaigiantis procesas, kadangi pažeidėjai, kaip rodo kitų šalių praktika, nežada pasiduoti. Pavyzdžiui, Filmux.org svetainės, nors ir blokuotos, lankomumas pakilo net iki 57,8 tūkst. unikalių lankytojų per dieną (2020 02 08 dienai, cutestat.com duomenimis)“, – apgailestavo pašnekovas.

INAC duomenimis, kasmet minimalūs nuostoliai, kuriuos kūrėjams neša nelegalus filmų siuntimasis, yra apytiksliai 742,52 mln. eurų

„Skaičiavimams atrinkta ir paimti 20 dažniausiai Lietuvos lankytojų lankomų tiesioginių peržiūrų (online)/P2P neteisėtai turinį platinančių tinklalapių (kurie sudaro apie 95 proc. Lietuvos interneto vartotojų rinkos) ir 14 legalių platformų (analogiškai apie 95 proc. legalios rinkos) duomenys, viešai prieinami internete arba apskaičiuoti remiantis viešai pateikiamais skaičiais ir lankomumo statistika.

Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad 2020 m. pradžioje audiovizualinio sektoriaus rinkoje „piratauja“ apie 75,60 proc. interneto vartotojų ir tik 24,40 proc. interneto vartotojų naudojasi legaliais šaltiniais.

Remiantis INAC 2020 m. pradžios skaičiavimais, galime vertinti, kad piratų daroma žala apytiksliai lygi (priimant kaip aksiomą, kad vienas lankytojas pasižiūri / parsisiunčia vieną filmą, kūrinį, nors žinome, kad unikalūs lankytojai keičiasi ir gali parsisiųsti / žiūrėti ne vieną filmą, kūrinį):

678100 (unikalių lankytojų/d.) x 365 (dienos) x 3.00 (kaina eurais už vieną kūrinį) = 742,52 mln. eurų. Tai yra minimalūs nuostoliai, kurie realiai galimai yra didesni.

Tačiau dar yra IPTV paslaugos, kurių neįvertinome, kadangi teisių turėtojai nesigina šios rūšies paslaugų ir mums buvo neaktualu, bet praktiškai ši rinkos dalis yra nekontroliuojama ir mastai milžiniški.

Žala skaičiuota remiantis INAC metodu apie nelegaliai platinančių svetainių lankomumą“, – pateikė duomenis V.Simanavičius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.