Dėl COVID-19 viruso protrūkio Europoje kailių prekyba praktiškai sustojo: visi planuoti aukcionų pardavimai dėl kelionių draudimų atšaukti, o tai reiškia, kad ūkinininkų pajamos sumažėjo 100 proc. Nepaisant to, fermose turi vykti įprastiniai gyvūnų priežiūros darbai. Paprastai nuo sausio iki balandžio mėnesio būdavo parduodama apie 30 proc. metinės produkcijos.
„Dauguma ūkių išlaiko visus darbuotojus, moka atlyginimus ir mokesčius, nors pajamų už produkciją kol kas negauname“,- dabartinę padėtį apibūdino Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.
„Visgi mūsų situacija skiriasi nuo pieno ar daržovių tiekėjų, kurie neparduotą podukciją priversti naikinti. Kailiai gali būti sandėliuojami, parduodami vėliau, todėl manome, kad moraliniu požiūriu negalime iš valstybės reikalauti subsidijų“,- dėsto Č.Tallat-Kelpša. Žvėrelių augintojų nuomone, sunkiuoju laikotarpiu palaikyti ūkių gyvybingumą ir užtikrinti apyvartines lėšas pakaktų sudaryti sąlygas pasiskolinti.
Lietuvos žvėrininkystės sektorius jau pergyveno ne vieną krizę ir įrodė, kad po krizių jis tampa dar stipresnis nei buvo. Pavyzdžiui, nuo 1998 m. krizės iki 2015 metų gamyba padidėjo 10 kartų, gan lengvai išgyventa net ir 2008 m. krizė.
Didžioji dauguma aukštus gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos standartus atitinkančių žvėrelių ūkių pastaruosius porą dešimtmečių buvo kuriami ir plėtojami beveik nenaudojant valstybės ir ES paramos.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 audinių ūkių, kurie pernai per Helsinkio ir Kopenhagos aukcionus pardavė apie 1,2 mln kailių. Kailų eksportas sudaro apie 5 proc. viso Lietuvos žemės ūkio eksporto.
