Jūrų milžinas kraunamas didžiausios uoste Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) teritorijoje. Jo maksimalus tonažas – 206 tūkst. 391 tonų.
Tikisi sulaukti ir daugiau milžinų
„Iki šiol tai yra didžiausias tokio tipo laivas, prigludęs prie mūsų krantinių. Ryškėja tendencija pritraukti vis didesnius laivus nuosekliai plėtojant ryšius su užsienio partneriais, kuriems stengiamės užtikrinti greitą ir kokybišką krovą, patikimą partnerystę“, – kalbėjo „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.
„Klasco“ vadovas jūrų milžino „FPMC B LUCK“ vizitą sieja ir su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos pastangomis.
„Pastaraisiais metais pagilintos krantinės, geriau sutvarkyta infrastruktūra padidino uosto ir krovos terminalų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Tikimės dar šiemet tokių laivų sulaukti ir daugiau“, – pasakojo V.Štumbergas.
Laivas „FPMC B LUCK“ prie didžiausios uoste „Klasco“ kompanijos krantinių kraunamas nuo balandžio 7-osios. Įgula planuoja į Baltiją išplaukti šį savaitgalį.
„Klasco“ pyragas – trečdalis rinkos
Koncerno „Achemos grupės“ antrinė įmonė „Klasco“ Klaipėdos uoste šiuo metu valdo penkis specializuotus terminalus (biriųjų ir skystųjų trąšų, grūdų, generalinių krovinių ir ro-ro), teikia vilkikų paslaugas. Joje darbuojasi daugiau nei 600 žmonių.
„Klasco“ krovinių apyvarta pernai beveik nesiskyrė nuo 2018 metų rezultatų – krauta 12,4 milijono tonų, skaičiuojant su kita uoste veikiančia „Achemos grupės“ įmonė Centriniu Klaipėdos centriniu terminalu (CKT), kuriame švartuojami krovinius plukdantys jūrų keltai.
Pernykštė CKT krovos apyvarta sudarė 5,4 mln. tonų. Dviejų „Achemos grupės“ įmonių veiklos rezultatai sudaro apie 28 proc. visos Klaipėdos uosto paslaugų rinkos.
Tiesa, „Klasco“ pajamos pernai šiek tiek sumenko – siekė 44,66 mln. eurų (2018 m. – 46,64 mln. eurų). Uždirbta 1,8 mln. eurų grynojo pelno (2018 m. – 2,2 mln. eurų).
Sankcijos keičia krovinių struktūrą
Pernai dėl JAV ir Europos Sąjungos ekonominių sankcijų, kitokių priežasčių kito Rusijos ir Baltarusijos krovinių struktūra. „Klasco“ ir kitos Klaipėdos jūrų uosto įmonės prarado dalį krovinių – juos pakeitė mažiau pelno generuojantys produktai.
„Daugmaž stabilūs veiklos rezultatai mums kelia ir tam tikrą susirūpinimą – nepasiekėme visų užsibrėžtų tikslų. Tai nulėmė įvairios aplinkybės – Lietuvos ir kaimyninių valstybių ekonominiai santykiai, visos Europos prekybos raida, išnaudotos ne visos efektyvesnio darbo galimybės“, – teigė V.Štumbergas.
„Klasco“ ant kulnų mina pietinėje Klaipėdos uosto dalyje įsikūrusi įmonė „Birių krovinių terminalas“ (BKT) – tolydžio auganti jos krovinių apyvarta pernai balansavo tarp 11-12 mln. tonų.
Baltarusiai trąšas siunčia į Klaipėdą
Daugiausia prekių kraunanti „Klasco“ pagal efektyviai išnaudojamų uosto krantinių perimetrą nusileidžia valstybinei įmonei „Klaipėdos nafta“. Verslui nuomojamos uosto žemės plotus efektyviasiai išnaudoja BKT.
Į krovos lyderius nusitaikiusi BKT negatyvių pokyčių rinkoje pastaraisiais metais beveik nejaučia, nes užsitikrino stabilius krovinių srautus, kai pagrindinis įmonės savininkas Igoris Udovickis dalį savo akcijų pardavė trąšų tiekėjams – Baltarusijos koncernui „Belkalij“.
„Jeigu įmonių savininkai garantuoja, kad krovinių bus, laivai atplauks, valstybės lėšas drąsiau investuojame į efektyviausių uosto terminalų plėtrą, giliname krantines“, – pažymėjo KVJU direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Pandemijos įtakos dar nejaučia
Klaipėdos valstybiniame jūrų uosto veikiančių krovos įmonių bendroji apyvarta pernai sudarė 46,2 mln. tonų. Rezultatai šiek tiek sumenko – užpernai krauta 46, 6 mln.
Didžiausios uosto kompanijos konoraviruso pandemijos įtakos krovinių srautui kol kas dar nejaučia – laivai atplaukia, terminalai dirba. Tačiau, kaip reikalai klostysis toliau, niekas tiksliai nežino.
A.Drungilas prognozuoja, jog iki metų pabaigos Klaipėdos uoste bus perkrauta apie 44 mln. tonų įvairių krovinių: „Tokią ribą užsibrėžėme strateginiame veiklos plane“.
