Tačiau kaip kaimynai iš Rytų, o šiuo atveju turbūt ir vieno didžiųjų kelionių organizatorių savininkai pasakytų: „Vsio zakono.“ Taigi panagrinėkime vieną šios keliautojų tragedijos herojų – „Tez Tour“.
Opiumas liaudžiai
Iš pradžių mums žadėjo aukso vertės kuponus, kad tik nereikėtų grąžinti pinigų už neįvyksiančias keliones. Kai suvoki, kad atostogų nebebus, pinigų atgavimas galėtų būti bent menka paguoda. Tačiau panašu, kad „Tez Tour“ net neplanuoja savo klientams grąžinti pinigų ir kreipiasi į juos mažų mažiausiai kaip į nevispročius: „Seimas pritarė prezidento veto ir paliko galioti 14 d. pinigų grąžinimo terminą bei kelionių kuponą kaip alternatyvą klientams, kurie sutinka atidėti savo kelionių planus. Pabrėžiame, kad vakar (balandžio 21 d.) priimti sprendimai nėra galutiniai, įstatymai dar bus koreguojami Seimo Ekonomikos komitete ir svarstomi iš naujo. Lietuvos turizmo asociacija Ekonomikos komitetui pateikė kompromisinį pasiūlymą dėl siūlomų pakeitimų ir toliau aktyviai siekia efektyvaus susiklosčiusios situacijos sprendimo“, – rašo „Tez Tour“ savo klientams. Galime suprasti, kad jų lobistai pasieks pergalę parlamente ir LR civilinio kodekso pataisos, leidžiančios keleiviui negrąžinti pinigų kaip įmanoma ilgiau, neišvengiamai bus priimtos.
Negana to, „Tez Tour“ neigia savo įsipareigojimą grąžinti sumokėtas lėšas galiojančia (!!!) teisės aktų numatyta tvarka: „Kol tęsiasi teisinio reguliavimo procesai, kol kas negalime atsakyti, kada bus išspręstas klausimas dėl pinigų grąžinimo už dėl pandemijos atšauktas keliones. Tikimės, kad atsakingų institucijų sprendimai bus priimti kuo greičiau ir galėsime jums pateikti aiškią pinigų už neįvykusias keliones grąžinimo tvarką.“ Kitaip tariant, kol LR Seime iškreiptu būdu prievartaujamas Civilinis kodeksas, „Tez Tour“ su savo klientais apie pinigus net nekalbės – juk nėra nieko pastovesnio už tai, kas laikina.
Ir, žinoma, yra geležinis argumentas negrąžinti pinigų keleiviui: „Pinigų grąžinimo galimybės yra vertinamos ir jos priklauso ne tik nuo reguliavimo pakeitimų, bet ir nuo valstybės pagalbos priemonių kelionių organizatorių likvidumui palaikyti.“ Jei nesupratote, tai jūsų iki šiol galbūt mėgtas ir gerbtas kelionių organizatorius net neketina slėpti, kad jei valstybė neužvers jų mokesčių mokėtojų pinigais, savųjų galite ir nesitikėti, o „kol nėra aiškių atsakymų, mes ir toliau siūlome keistis keliones itin lanksčiomis sąlygomis ar atidėti savo sprendimą iki metų galo“. Perskaitėte teisingai, keliautojams siūloma savo sprendimą atsiimti pinigus atidėti iki metų pabaigos. Juk visi girdėjome, kad skuboti sprendimai prie gero niekada nenuveda. Iki metų pabaigos yra pakankamai laiko atvėsti, pagalvoti arba savo pinigus tiesiog pamiršti.
Du veiklos scenarijai
Veiklą kaip ir visi kiti išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai dėl karantino sustabdžiusi „Tez Tour“ teigia numačiusi du veiklos scenarijus šiais metais. Pagal optimistinį scenarijų ji numato dirbti pelningai ir gauti maždaug pusę 2019 m. pajamų. Jei skrydžiai ir kelionės būtų atnaujintos dar šiemet, „Tez Tour“ planuoja aptarnauti 60 000–80 000 turistų, gauti iki 50 mln. eurų pajamų ir metus baigti pelningai. Taip įmonė rašo Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Dar pagal optimistinį scenarijų kelionių organizatorius planuoja gauti lengvatinę 1 mln. eurų paskolą su valstybės garantija, tiesa, net ir pagal pesimistinį scenarijų „Tez Tour“ nuostolius dengtų valstybės paramos pinigais. Kitaip tariant, negauti lengvatinės valstybinės paramos įmonė net neplanuoja. Ji jau kreipėsi į INVEGA dėl lengvatinės paskolos. Įmonė tikisi gauti maksimalią 1 mln. eurų dvejų metų trukmės paskolą.
Svarbu paminėti, kad pernai „Tez Tour“ apyvarta augo mažiau nei 1 proc. – iki 94,686 mln. eurų, tačiau grynasis pelnas padidėjo 3,5 karto – iki 482 100 eurų. Metų pabaigoje „Tez Tour“ turėjo sukaupusi 3,672 mln. eurų pelno, tačiau dividendų šiemet nemokės – visą pelną perkels į kitus metus.
Europietiška tapatybė ne tokia jau ir europietiška
100 proc. „Tez Tour“ akcijų valdo Ispanijos įmonė „Germesinvest“ – taip savo pranešime BNS deklaruoja įmonė. Nelabai ir stengiantis, patikrinus, kas toji „Germesinvest“, ispaniškame registre galima daryti prielaidą, jog įmonė yra įsteigta fiktyviai, kad būtų paslėpti rusiško kapitalo ir tapatybės pėdsakai. Įmonė įsteigta 2018-ųjų spalio 2 dieną, jos kapitalas siekia vos 3000 eurų (minimali suma steigiant įmonę Ispanijoje), turi fiktyvų direktorių ir joje nedirba nė vienas darbuotojas. Kaip matome, informacija nieko nepasako apie galutinį naudos gavėją, todėl patikrinkime, ką apie „Tez Tour“ rašo „Wikipedia“, kurios duomenys pastarąjį kartą patikrinti 2020 m. vasario 18 dieną. Ir čia netikėta staigmena – „Tez Tour“ akcininkai nuo 2014 metų pagal Rusijos Federacijos juridinių asmenų registrą yra šie asmenys: Aleksandras Burtinas (Александр Буртин) – 24 proc., Zurabas Džaparašvilis (Зураб Джапарашвили) – 7 proc., Vladimiras Kaganioras (Владимир Каганер) – 7 proc., Andrejus Kosyrichinas (Андрей Косырихин) – 24 proc., Tatjana Leonova (Татьяна Леонова) – 7 proc., Nikolajus Prokopovas (Николай Прокопов) – 24 proc. ir Marija Turbina (Мария Турбина) – 7 proc. Kaip matome, nieko europietiško čia nėra. 100 proc. rusiškas kapitalas, užmaskuotas fiktyvia „negyva“ ispaniška įmone.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrimas
Praėjusį spalį paviešinta, kad „Tez Tour“ vadovas Aleksandras Sukovas įtariamas priklausantis pinigus plovusių asmenų grupuotei. Įtarimų sukėlė ir „Tez Tour“ finansinė padėtis. Registrų centro duomenimis, „Tez Tour“ grynasis pelnas 2018 m. siekė vos 135 874 eurus, o 2017-aisiais – 1,871 mln. eurų.
Turizmo sektorius augo, keliautojų daugėjo, pardavimai didėjo, o uždirbti įtartinai nepavyko. Palyginimui – kito stambaus turizmo rinkos žaidėjo „Novaturo“ pelnas 2018-aisiais išaugo iki 6,716 mln. eurų (2017-aisiais siekė 4,299 mln. eurų).
Už ekskursijas sumokėti pinigai nugulė vadovo seife
2019 m. spalį FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjų atskleista 13 asmenų grupuotė, kuri, pasinaudodama veikiančiomis ir fiktyviomis turizmo bendrovėmis, galėjo nuslėpti ne mažiau kaip 2 mln. eurų pajamų. Alfa.lt surinkti dokumentai atskleidžia, kaip veikė schema.
Už ekskursijas kelionėse keliautojų sumokėti pinigai „Tez Tour“ darbuotojų būdavo parvežami arba parskraidinami į Lietuvą. FNTT duomenimis, pinigai, nuo kurių turėjo būti sumokėti mokesčiai, likdavo neįtraukti į apskaitą – grynieji, įtariama, nuo 2013 m. atsidurdavo „Tez Tour“ vadovo A.Sukovo seife, o tuomet būdavo išplaunami per Latvijoje įkurtas fiktyvias bendroves, kurioms galėjo vadovauti „Tez Tour“ darbuotojai.
Nustatytos bent keturios tokios mikroįmonės – „OST Marketing“, „OST Consulting“, „OST Guide“ ir „BDI Solutions“, į kurias būdavo patogu pervesti pinigus, mat iki 100 tūkst. eurų ribos tokios bendrovės neturėjo mokėti mokesčių. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad „Tez Tour“ vadovas A.Sukovas per minėtas bendroves pateikdavo sąskaitas už fiktyvias paslaugas bendrovėms Lietuvoje. Nors Latvijoje registruotos bendrovės jokios veiklos nevykdė, minėtos įmonės apmokėdavo joms pateiktas sąskaitas už neva atliktus darbus.
FNTT nustatė, kad „Tez Tour“ vadovas tuomet 90 proc. sumokėtų pinigų grąžindavo grynaisiais, kuriuos suveždavo gidai, o likusius 10 proc. pasilikdavo sau kaip komisinį mokestį. Dėl šios schemos išlošdavo visi – sąskaitas už neatliktus darbus apmokėdavusios bendrovės vėliau atgaudavo niekur į apskaitą neįtrauktus grynuosius pinigus, nuo kurių nereikėjo mokėti mokesčių, o „Tez Tour“ išplaudavo kelionėse surinktus grynuosius.
„Tez Tour“ veikla ir istorija tokia pat spalvinga kaip atostogos Turkijoje, o koronaviruso pandemijos sumaištyje ir baimėje lengva praleisti tai, kas išties svarbu. Tikėkimės, kad INVEGA paramos pinigus dalins tik atsakingiems ir skaidriems verslams, investuojantiems į savo prekių ir paslaugų kokybę, gerbiantiems savo klientus, partnerius ir šalies, kurioje veikia, įstatymus. O įmonei „Tez Tour“ palinkėsiu ne apsimetinėti europiečiais už nedidelį 3000 eurų mokestį, o mokėti europietiškus mokesčius ir etiškai vykdyti verslą.
