V. Šapoka pristatė 6,3 mlrd. eurų investicijų planą Lietuvai: kam numatyti pinigai Žada daugiau gerai apmokamų darbo vietų

Siekiant paspartinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą po koronaviruso krizės, Finansų ministerija parengė 6,3 mlrd. eurų vertės investicijų planą, pranešė finansų ministras Vilius Šapoka.

Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>lrytas.lt koliažas
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>lrytas.lt koliažas
V.Šapoka.<br>LRVK/D.Janučio nuotr.
V.Šapoka.<br>LRVK/D.Janučio nuotr.
V.Šapoka.<br>LRVK/D.Janučio nuotr.
V.Šapoka.<br>LRVK/D.Janučio nuotr.
V.Šapoka.<br>LRVK/D.Janučio nuotr.
V.Šapoka.<br>LRVK/D.Janučio nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Šiems tikslams pasiekti, per pusantrų metų, numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų – 1,8 mlrd. Eurų daugiau, nei planuota anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

May 19, 2020, 10:18 AM, atnaujinta May 19, 2020, 11:29 AM

Ministerijos planuose – investicijos į žmogiškąjį kapitalą, skaitmeninę ekonomiką ir verslą, investicijos į inovacijas, ekonominę infrastruktūrą, klimato kaitą ir energetiką.

Šiems tikslams pasiekti per pusantrų metų, nuo liepos mėnesio, numatyta investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau, nei planuota anksčiau.

„Pokyčiai šalies ekonomikoje vyksta taip, kaip gamtoje – jei patiriame šoką, reikia ne tik prisitaikyti, bet ir išnaudoti šią situaciją, kad iš krizės išėję būtume stipresni.

Parengėme planą, jį pavadinome „Ateities ekonomikos DNR“. Pagrindinis jo tikslas – sparčiai ir aktyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką“, – pristatė ministras.

Globalūs pokyčiai

V.Šapoka išskyrė keturis pokyčius globalioje ekonomikoje, pagal kuriuos bus orientuojamos valstybės investicijos: verslo tiekimo grandinių trumpinimas ir diversifikavimas, gyvybės mokslai ir medicinos sprendimai, skaitmeninė ekonomika, klimatui draugiška ekonomika, energetika ir klimato kaita.

„Tiek ES, tiek kitos išsivysčiusios šalys ilgainiui tapo labai priklausomos nuo gamybos nuo Azijoje – tiek aukštos pridėtinės vertės gamyba, tiek maisto, tiek vaistų pramonė. Natūralu, kad tą strateginę autonomiją reikia susigrąžinti.

Čia atsiranda didelė galimybė Lietuvai, kada bus diversifikuojamos tiekimo grandinės, kada bus žiūrima, kad tos grandinės būtų atsparios. Tai – didelė galimybė Lietuvai vėl prisitraukti daug plyno lauko investicijų.

Taip pat labai svarbi sritis, kuri išryškėjo, yra ši: ES labai priklausoma nuo vaistų, medicinos įrangos gamybos Azijoje ir kituose regionuose. Lietuvoje turime puikią, nors ir nedidelę, ekosistemą, kurią galime išauginti ir pritraukti tiek naujų, tiek išauginti naujų kompanijų farmacijos ir medicinos įrangos srityse“, – kalbėjo V.Šapoka.

Ministro teigimu, šiuo metu atsirado puiki galimybė investuoti į tai, kas buvo atsparu per šią krizę – į skaitmeninę ekonomiką.

„Natūralu, kad ir poreikis, ir aktualumas, ir momentas tinkamas tam, kad skaitmenizuotume savo ekonomiką – kalbu tiek apie viešąjį, tiek apie privatų sektorių.

Ir, žinoma, investicijos susijusios su klimato kaita, žaliąja energetika. Dėl to buvome apsisprendę ir anksčiau, bet kad duotume ir papildomą impulsą mūsų ekonomikai, tą turime daryti ir greičiau, ir efektyviau“, – kalbėjo V.Šapoka.

Pagrindiniai prioritetai

Pagrindiniai prioritetai, į kuriuos planuojama investuoti – investicijos į žmogiškąjį kapitalą, į skaitmeninę ekonomiką ir verslą, investicijos į inovacijas, investicijos į ekonominę infrastruktūrą, investicijos į klimato kaitą ir energetiką.

„Iš viso per pusantrų metų, nuo šių metų liepos 1 dienos numatyta investuoti 6,3 mlrd. Eurų. Suplanuotos investicijos buvo 4,5 mlrd. eurų. Papildomai skirta 1,8 mlrd. eurų – iš valstybės biudžeto ir iš ES lėšų“, – kalbėjo V.Šapoka.

„Svarbu pasižiūrėti, kokią tai Lietuvai atneš grąžą. Vienas investuotas euras iš šių 6,3 mlrd. eurų atneš beveik dviejų eurų grąžą“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, ši grąža reiškia, kad bus sukuriama žymiai daugiau gerai apmokamų darbo vietų.

„O kada sukuriama daugiau pridėtinės vertės, visuomenėje dalintis žymiai lengviau“, – teigė ministras.

Šis planas antradienį teikiamas viešai diskusijai – Finansų ministerijos atstovai teigia laukiantys visų komentarų ir pasiūlymų.

Kam numatytos lėšos?

Investicijos į žmogiškąjį kapitalą numato švietimo sistemos reakciją į rinkos poreikius, STEM specialistų skaičiaus didinimą, regioninis balansą, bei naujus darbo jėgos įgūdžius.

Investicijų pavyzdžiai: inovatyviems ugdymo metodams ir ekonomikai svarbių specialistų rengimui numatyta 96 mln. eurų. Dirbančių ir bedarbių perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims – 72,7 mln. eurų. Horizon Europe programai ir moksliniams tyrimams – 82 mln. eurų.

Investicijos į skaitmeninę ekonomiką ir verslą numato tradicinio verslo skaitmeninimą, naujus verslo sprendimus, įmonių plėtrą, skaitmenines paslaugas, skaitmeninę infrastruktūrą.

Pramonės skaitmeninimui ir žiedinei ekonomikai numatyta 69,5 mln. eurų. Nauji e-verslo, dizaino produktai – 68,5 mln. eurų, eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI investicijos) – 24,6 mln. eurų. Sandbox, Žmogus mašina – 14,7 mln. eurų. Pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui.

Investicijos į inovacijas – verslo inovacijos, kompetencijos centrai, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, inovacijų, įskaitant sveikatos, infrastruktūra.

Investicijų pavyzdžiai: COVID produktai, startuolių akseleravimas, moksliniai tyrimai – 212,5 mln. eurų. Žemės ūkio atsparumas krizėms -10 mln. eurų. Gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatoriai – 7 mln. eurų. Kompetencijos centrai: gyvybės mokslai, IRT, Pramonė 4.0, Fintech – 25 mln. eurų. Skaitmeninės sveikatos inovacijos, prielaidų, reikalingų vaistinių preparatų,

gaminamų iš kraujo plazmos, gamybai sukūrimas, pažangiųjų klinikinių tyrimų centro įsteigimas – 28 mln. eurų.

investicijos į ekonominę infrastruktūrą numato gerinamą susisiekimą su tikslinėmis šalimi, investicijų pritraukimą, infrastruktūrą verslui.

Skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra – 47 mln. eurų. LEZ ir pramoniniai parkai – 86 mln. eurų.

Modernus konferencijų centas (Vilniaus sporto rūmai) – 29 mln. eurų. Jūrų uostas, laivyba, Via Baltica, geležinkeliai ir kita – 164 mln. eurų.

Investicijos į klimato kaitą ir energetiką – energijos efektyvumas, Dddesnis AEI naudojimas, energetikos sektoriaus konkurencingumas.

Energijos efektyvumas pastatuose – numatyta 87 mln. eurų. Atsinaujinantys energijos ištekliai – 214 mln. eurų. Elektros generacija, panaudojant dujų nugaravimus Klaipėdos SGD terminale – 10 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.