Kaip antradienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka, prioritetai šiame plane yra žmogiškasis kapitalas, investicijos į skaitmeninę ekonomiką, susisiekimo gerinimą su tikslinėmis šalimis, energetiką ir su klimato kaita susijusius projektus.
„Tikslai ir kryptys šiame plane labai teisingi: jeigu jau skolinamės tokias sumas, privalome ekonomikai suteikti pagreičio, keisti jos struktūrą ir padaryti ją kuo labiau konkurencingesnę, nes su šia struktūra privalėsime ateityje šias skolas aptarnauti. Tą galės padaryti tik auganti ekonomika“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė I.Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, plane išvardytos kryptys nėra naujos – šias problemas spręsti norima jau ne pirmus metus.
„Bent jau apčiuopiamo rezultato, kuriuo galėtume girtis, nėra. Tai – tęstinis darbas, dabar buvo pasiūtas naujas rūbas ir sumos padidintos, nei suplanuota pirminiuose Vyriausybės planuose“, – sakė ekonomistė.
Vis dėlto, nors plano vizija ir kryptys yra labai taiklūs, pasak I.Genytės-Pikčienės, kyla nerimo dėl su įgyvendinimu susijusių klausimų.
„Matėme ne vieną pavyzdį, tiek kalbant apie valstybės investicijų programą, tiek apie ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, tiek pavyzdys, kaip gelbėti ekonomiką, prasidėjus COVID–19 pandemijai. Gražūs, taiklūs, vizionieriški pirminiai pareiškimai, kurie, atrodo, turėtų būti tikrai sėkmingi, dėl techninių įgyvendinimo problemų, dėl biurokratinių kliūčių, dėl operacinių rizikų to rezultato, kurio tikimasi, neduoda“, – kalbėjo ekonomistė.
„Yra labai daug istoriškai pagrįstų abejonių, kad bus sunku įgyvendinti ir pasiekti norimų rezultatų“, – pridūrė I.Genytė-Pikčienė.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės antradienį paskelbtas planas yra panašus į viešųjų ryšių akciją, nes iš 6,3 mlrd. eurų naujos lėšos sudaro tik beveik 2 mlrd. eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio nuomone, parengtas planas labai svarbus, tačiau kai kurie jame numatyti pokyčiai galėjo būti įgyvendinti ir anksčiau.
„Neginčijant tų dalykų, kurie ten pažymėti, svarbos, nepamirškime, kad juos paskelbė valdančioji koalicija, kuri ketverius metus yra valdžioje ir kurios kadencija baigiasi. Nemažai tų dalykų, kurie pažymėti plane, puikiai galėjo būti jau daromi, tai nėra šios dienos naujiena: tiek švietimo reforma, žmogiškųjų išteklių perkvalifikavimo, pramonės skaitmeninimas“, – naujienų agentūrai BNS sakė R.Dargis.
Jis taip pat pabrėžė, kad koronaviruso akivaizdoje Lietuva galėtų labiau išnaudoti savo galimybes skatinant gamybą.
„Pamatėme, kad reikia trumpinti tiekimo grandines, ypač pramonės įmonėms. Geografinis pramonės gamybos perkėlimas iš Azijos į Europą ateityje greičiausiai bus labai rimta tema. Lietuva šiandien turi galimybę ir galėtų žymai efektyviau ją išnaudoti. Tam ir lėšų daugiau reikėtų bei pagalvoti, kuo galime būti potencialiai įdomūs Europos gamintojams, kurie yra mūsų viena iš pagrindinių eksporto rinkų“, – siūlė R.Dargis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad pusantrų metų ekonomikos gaivinimo planas yra reikalingas, tačiau jis Vyriausybės neatleidžia nuo kasdienių darbų ir paramos, kuri stringa.
V.Sutkus pabrėžė, jog planas taip pat turėtų būti suderintas su socialiniais partneriais, verslo organizacijomis, o šįkart to nebuvo padaryta.
Finansų ministras antradienį kiek anksčiau teigė, kad vienas investuotas euras iš 6,3 mlrd. eurų sumos atneš beveik dviejų eurų grąžą.
Šis planas apima pusantrų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo šių metų liepos 1 dienos.
