Milijardinių investicijų planas stebina pinigų dalybomis – bent statybininkai turės darbo per akis

Ateities ekonomikos DNR planas – taip skambiai pavadintą dokumentą Vyriausybei pristatė Finansų ministerija. Suskambo pasigyrimai, kad artimiausiais metais ūkiui skatinti bus mesta 6,3 milijardo eurų.

Anot režisieriaus O.Koršunovo, šios pinigų dalybos įrodė: Lietuvoje klesti betono religija ir asfalto moralė.<br>T.Bauro nuotr.
Anot režisieriaus O.Koršunovo, šios pinigų dalybos įrodė: Lietuvoje klesti betono religija ir asfalto moralė.<br>T.Bauro nuotr.
Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą.<br>T.Bauro nuotr.
Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą.<br>T.Bauro nuotr.
Finansų ministras Vilius Šapoka. <br>T.Bauro nuotr.
Finansų ministras Vilius Šapoka. <br>T.Bauro nuotr.
Anot režisieriaus O.Koršunovo, šios pinigų dalybos įrodė: Lietuvoje klesti betono religija ir asfalto moralė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot režisieriaus O.Koršunovo, šios pinigų dalybos įrodė: Lietuvoje klesti betono religija ir asfalto moralė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot režisieriaus O.Koršunovo, šios pinigų dalybos įrodė: Lietuvoje klesti betono religija ir asfalto moralė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Anot režisieriaus O.Koršunovo, šios pinigų dalybos įrodė: Lietuvoje klesti betono religija ir asfalto moralė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą.<br>T.Bauro nuotr.
Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą.<br>T.Bauro nuotr.
Anot režisieriaus O.Koršunovo, šios pinigų dalybos įrodė: Lietuvoje klesti betono religija ir asfalto moralė.<br>D.Umbraso nuotr.
Anot režisieriaus O.Koršunovo, šios pinigų dalybos įrodė: Lietuvoje klesti betono religija ir asfalto moralė.<br>D.Umbraso nuotr.
R.Dargis.<br>D.Umbraso nuotr.
R.Dargis.<br>D.Umbraso nuotr.
Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą.<br>T.Bauro nuotr.
Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą.<br>T.Bauro nuotr.
Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą.<br>T.Bauro nuotr.
Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą.<br>T.Bauro nuotr.
Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

May 21, 2020, 1:43 PM, atnaujinta May 21, 2020, 1:43 PM

Gražu, tačiau kai kurie rimti ekonomistai šį planą pavadino viešųjų ryšių akcija. Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento R.Dargio, didelių naujienų jame nėra, nes dar kartą kalbama apie švietimo reformą, žmonių perkvalifikavimą ar pramonės skaitmeninimą.

Kita vertus, iš tiesų papildomai bus skirta kur kas kuklesnė suma – 1,8 mlrd. eurų. Kiti pinigai jau anksčiau buvo suplanuoti kaip valstybės investicijos. Finansų ministerija išskyrė penkias sritis, kurioms bus mestos šios lėšos. Tai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra, klimato kaita ir energetika.

Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,88 euro grąžą, todėl teigiamas šių investicijų poveikis šalies bendrajam vidaus produktui sudarys net 11,8 mlrd. eurų. Tiesa, puikias skaidres parengę ministerijos vadovai kažkodėl pamiršo pateikti kaštų ir naudos analizę, kuri šiuo atveju kone būtina.

Toks dokumentas iš esmės rodo, kad valstybė koronaviruso pandemijos akivaizdoje tikrai stengiasi padėti verslui ir suteikti postūmį augti jau artimiausioje ateityje. Tačiau, kaip įspėjo ekonomistė I.Genytė-Pikčienė, yra daug istoriškai pagrįstų abejonių, kad šį planą įgyvendinti ir pasiekti norimų rezultatų bus labai sudėtinga.

Šalyje paskelbus karantiną Vyriausybė pranešė skirsianti ekonomikai gelbėti daugiau nei 5 mlrd. eurų. Tuomet greita reakcija buvo sutikta plojimais. Bet nuo kovo 16 d. verslas jau spėjo įsitikinti, kad pinigai jį pasieks labai negreitai, o kai kam jie bus reikalingi kaip numirėliui kompresas.

Greitai paaiškėjo, kad sprendimas dalį verslui skirtų lėšų (daugiau nei 1,3 mlrd. eurų) skirstyti per valstybės valdomą įmonę „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) buvo klaidingas. Ne todėl, kad INVEGA dirbtų prastai, – tiesiog būdama gana smulki agentūra ji negali susidoroti su šiomis užduotimis.

Todėl nėra ko stebėtis, kad vakar įmones buvo pasiekę kiek daugiau kaip 5 proc. numatytos paramos. Ties skatinimo priemonėmis „Nuomos mokesčio kompensacija“, „Portfelinės garantijos faktoringui“ ar „Portfelinės garantijos paskoloms“ išvis bolavo nuliai, nors paraiškų sulaukta. Kita vertus, nemažai jų buvo ir atmesta dėl įvairių biurokratinių kliūčių.

Pagrįstai susidaro įspūdis, kad valdininkai verčiau paliks visus be pinigų, nei padarys klaidą skirdami juos bent vienai įmonei, kuriai parama nepriklauso.

Kur kas sparčiau sukasi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri skirsto subsidijas mažoms įmonėms. Dar prieš pradedant pinigų dalybas buvo siūloma juos pervedinėti būtent per VMI, kuri turi tiek visų ūkio subjektų duomenis, tiek sudarinėja nukentėjusių nuo COVID-19 bendrovių sąrašus. Tuomet buvo atrėžta, neva tai ne mokesčių inspektorių daržas, nors jie įrodė dirbantys geriau nei INVEGA.

Štai dėl to įmonės kelių tūkstančių eurų priverstos laukti ištisas savaites, nors, pavyzdžiui, Vokietijos verslą parama kai kuriais atvejais pasiekė per parą. Taip, vokiečiai neišvengė atvejų, kai pinigai buvo skirti išvis nenukentėjusioms bendrovėms, spėjo pasipelnyti net ir sukčiai. Bet ten valdžia nežvelgia į verslininkus kaip į potencialius apgavikus, skirtingai nei Lietuvoje, todėl susitaiko su nedideliais nuostoliais, bet nesugadina gerų tarpusavio santykių.

Ar neims strigti ir mūsiškis Ateities ekonomikos DNR planas, kai teks jį įgyvendinti ir skirstyti pinigus? Rizika nemenka, juolab kad ir ES paramos panaudojimas nuolat daugiau ar mažiau stringa ir suskantama pinigus greičiau skirstyti tik baigiantis finansiniam laikotarpiui.

Beje, verta pasiaiškinti, ar numatomos investicijos kiekvienai sričiai yra protingos. Pasaulyje jau seniai sutariama, kad ateities ekonomikos pamatas yra kuo labiau išsilavinę specialistai. Tačiau DNR plane žmogiškajam kapitalui nutarta skirti mažiausiai iš visų sričių – 610 mln. eurų.

Tuo metu ekonominei infrastruktūrai numatyta daugiau kaip tris kartus didesnė suma.

Jau įvardyta, kam ji bus skirta: oro uostų, pramonės parkų plėtrai, jūrų uostui, magistralei „Via Baltica“, geležinkeliams ir netgi vietoj Vilniaus sporto rūmų numatytam statyti konferencijų centrui.

Kitaip tariant, statiniai vertinami kur kas labiau nei išsilavinę piliečiai, nors turėtų būti priešingai.

Nieko nuostabaus, nes panašiai Lietuvoje vyksta kone visus tris dešimtmečius nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Antai Vyriausybė jau paskirstė ministerijoms valstybės pasiskolintus 345 mln. eurų, kurie turi padėti suvaldyti pandemijos pasekmes. Kas bus daroma?

Aplinkos ministerija stogine pavers Plateliuose esančią pirtį. Finansų ministerija skirs lėšų Turto banko patalpų vidaus remontui. Teisingumo ministerija tvarkys Alytaus pataisos namų bendrabutį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija remontuos gausybę ugdymo įstaigų, o mokytojų kvalifikacijai kelti, naujiems vadovėliams ar nuotoliniam mokymui skatinti skirs lygiai nulį eurų.

Bent jau statybininkai darbo turės per akis, o bibliotekininkai, aktoriai ar muzikantai tegu su koronaviruso pasekmėmis tvarkosi patys. Anot režisieriaus O.Koršunovo, šios pinigų dalybos įrodė: Lietuvoje klesti betono religija ir asfalto moralė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.