Nestacionarių kavinių savininkams uždrausta prekiauti alkoholiu, o štai paplūdimiuose esančios nuolatinės kavinės prekybą juo vykdo be jokių apribojimų.
Kurortų merai ir grupė Seimo narių reikalauja atšaukti alkoholio prekybos draudimą.
Tačiau vasaros sezonui artėjant, Seimo valdyba nusprendė atlikti ekspertinį tyrimą ir tik po jo nuspręsti – ar tikslinga atšaukti draudimus.
Kodėl taip yra, aiškinasi „Lietuvos ryto“ televizijos reporterė Gintarė Butkienė.
Dvigubi standartai
Paplūdimiuose uždraudus alkoholio prekybą, verslininkams akis bado įstatymo spragos.
Pavyzdžiui, arčiausiai jūros esanti kavinė gali prekiauti alkoholiu, o vos už kelių metrų nuo jos esanti kita negavo leidimo prekiauti svaigiaisiais gėrimais. Nes tai esą laikinasis statinys.
Paplūdimiuose tokių atvejų yra ne vienas. Verslininkai tai vadina diskriminacija.
„Taip yra diskriminuojamas verslas, – sakė paplūdimio kavinių savininkas Marius Junokas. – Nes pirmiausia ydingas yra pats paplūdimio kavinės apibrėžimas. Jeigu paplūdimyje kavinė stovi ant kopų, tai jai yra leidžiama prekiauti alkoholiu. O jeigu už 10 metrų veikia lauko kavinė, tokia prekyba jai yra draudžiama.
Turėtų būti vienodas lauko kavinės apibrėžimas, kur ji bestovėtų, ar mieste, ar paplūdimyje. Jeigu galima vieniems prekiauti, tai turi būti galima ir kitiems“.
Pasak kavinės savininko Rimvydo Uselio, juk ir gelbėjimo stočių pirmuosiuose aukštuose yra barų, stacionarių, ir jiems leidžiama pardavinėti svaigiuosius gėrimus.
„Na, nenorėčiau vardinti, kur tiksliai tai yra. Bet tai ydingas reiškinys – tai įstatymo spraga“, – kalbėjo R.Uselis.
Verslininkai sako, kad dėl galimos diskriminacijos kreipėsi į ne vieną instanciją.
„Skaudu girdėti, kai mums nori prilipinti „girdyklų“ sąvoką. Svaigalų kaina paplūdimiuose yra nemaža, ir galų gale žmonės neateina čia prisigerti.
Mes neparduodavome alkoholio apsvaigusiems ar konfliktiškiems žmonėms, bet dabar apskritai atimama galimybė iš mūsų juo prekiauti“, – sakė R.Uselis.
Kavinių savininkai jau dabar skaičiuoja būsimus nuostolius. Kai kurie kavines žada atidaryti tik liepos mėnesį ir tai – ne visas.
Anot M.Junoko, maždaug trečdalis kavinių gal nė neatvers šiemet durų.
„Jeigu atidarysime jas, tai vėliau. Šiuo metu galėtume dirbti, bet niekas nepradeda to daryti, nes nėra žmonių – nėra poreikio“, – sakė jis.
Poilsiautojų nuostatos
Poilsiautojai draudimus vertina dvejopai. Kai kurie mano, kad į paplūdimius sugrįš nelegalūs prekeiviai arba alkoholis į juos bus tempiamas maišais iš prekybos centrų.
„Alaus juk galėtų atsigerti. Bet kai jo nėra, kažką kitą sugalvos. Į bambaliuką įsipila cocacolos, atskiedžia... Daug tokių bus? O taip, labai populiaru“, – ironizavo pašnekovas.
Anot užkalbintos moters, geriančių kopose, ypač paauglių, visada buvo ir bus.
„Kartais tam tikri draudimai sukelia pasekmes, kurių nenorėtume. Manau, kad nedraudžiama prekė nėra patraukli, o kai draudžiama, tai jos ir norisi“, – samprotavo moteris.
Pasak kitų pašnekovų, būtų geriau, jei prie jūros nebūtų geriama alkoholio, nes tai prie gero nepriveda. Kiti patikino, kad reikia pasitikėti žmonių sąmoningumu: „Kiek gi galima gerti – pasaulio visi jau esame matę“.
Reikalauja atšaukti draudimą
Verslininkų pusėn stoja ir kurortų merai. Jie reikalauja, kad Seimas atšauktų draudimą. To reikia ir tam, kad nuo koronaviruso pandemijos ir taip nukentėjęs verslas galėtų greičiau atsistoti ant kojų, o ne atsidurtų ties bankrotu.
Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, faktas yra kaip blynas: šiuo metu, tikėtina, akcizas už alkoholį nėra surenkamas taip, kaip planuota.
„Užsieniečių nėra daug. Ir tai rodo, kad nuotoliniu būdu dirbdami žmonės negirtuokliauja. Namie būdami jie galėtų vartoti alkoholio daug daugiau. Vadinasi, mitas yra tai, jog lietuviai labai daug išgeria svaigalų. Dabar, kai neliko, pamatėme, kad vai visiška netiesa“, – svarstė D.Jasaitis.
„Praktiškai per dešimtį metų iš paplūdimių išgyvendinome pardavėjus, klykavusius: „Šaltas alus, karšti čeburekai“. To nebėra.
Ir taip pavyko padaryti, nes atsirado civilizuotos laikinos kavinukės, kurios tedirba porą mėnesių. Vėliau jos būna išardomos, ir paplūdimys lieka tuščias.
Dabar gi yra sugalvoti tokie apribojimai, kokie visam pasauliui nepriimtini. Gal jų yra Alžyre, Afganistane, bet mes esame Europo Sąjungos šalis“, – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Subruzdo ir politikai
Grupė Seimo narių taip pat prašo nuo birželio 1-osios leisti alkoholio prekybą nestacionariuose pastatuose: paplūdimiuose, parodose, mugėse ir kituose masiniuose renginiuose.
„Tas 2017-aisiais priimtas draudimas yra neadekvatus ir perteklinis. Jis nesprendžia sveikatos problemų, bet kenkia verslo aplinkai.
Dabar panaikinti tokį draudimą būtų ypač svarbu maitinimo sektoriui, lauko kavinėms, paplūdimio kavinėms, smulkiajam verslui. Tai būtų gera proga valstiečiams parodyti, kad jie stovi smulkaus verslo pusėje, bet ar jie tai padarys, abejoju“, – kalbėjo mišrios Seimo narių grupės atstovė Aušrinė Armonaitė.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kol kas yra kategoriškas – alkoholis verslo neišsaugos.
Anot A.Verygos, tai gali svarstyti tiktai Seimas.
„Žinau, kad yra įregistruota įvairių siūlymų. Kaip bus, Seimas ir apsispręs.
Aš gi manau, kad ne alkoholis turėtų spręsti verslo bėdas. Žmonėms, kuriems yra sunku ar sudėtinga, ar psichologiškai sunku, ar kokia tai bebūtų problema, alkoholis jos neišsprendžia“, – teigė ministras.
Visgi Seimo valdyba nusprendė, kad dėl įstatymo pakeitimo reikalinga ekspertinė išvada. Po jos Seimas žada spręsti, ar atšaukti draudimus dėl alkoholio prekybos nestacionariose kavinėse.
