V. Sinkevičius: Lietuva turės daug laisvės nuspręsti, kaip naudoti naujo ES fondo lėšas

Lietuvos vyriausybė turės daug laisvės nuspręsti, kaip panaudoti papildomas Europos Sąjungos (ES) lėšas koronaviruso krizei įveikti, tačiau Europos Komisija siūlo, kad dėmesys būtų skiriamas skaitmenizavimui ir žaliosios ekonomikos vystymui.

Virginijus Sinkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>G.Bitvinsko nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>G.Bitvinsko nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Virginijus Sinkevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 27, 2020, 8:06 PM, atnaujinta May 27, 2020, 8:16 PM

„Kai kalbame apie programas, yra paliekama daug lankstumo šalims narėms nukreipti lėšas ten, kur jos mato, kad yra reikalingiausia. Komisija siūlo kryptį, kad tai būtų skaitmenizacija ir Žaliasis kursas, tačiau prie šitų papildomų lėšų nėra labai daug sąlygų“, – BNS sakė Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Europos Komisija trečiadienį oficialiai pristatė pasiūlymą steigti 750 mlrd. Europos atsigavimo fondą. Jame 500 mln. eurų būtų subsidijos, o 250 mln. eurų paskolos. V. Sinkevičiaus teigimu, Lietuvai siūloma 3,9 mrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.

„Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, tai ekonomikos konkurencingumas ir kuo greitesnis atstatymas turbūt bus Vyriausybės prioritetas, taip pat sveikatos apsaugos sistema“, – teigė komisaras.

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešime spaudai pareiškė, kad „teigiamai vertina pagrindines siūlomo paketo nuostatas“, nes „projekte įtvirtinta galimybė Europos atsigavimo fondo instrumentais pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų patirtas krizės pasekmes“.

„Laukia nelengvos derybos dėl fondo skirstymo principų ir kriterijų, kuriose reikės pasiekti visų ES šalių sutarimą“, – teigė G. Nausėda.

Pasak Lietuvos ambasadorės Briuselyje Jovitos Neliupšienės, Lietuva gali tikėtis, kad ekonomikos gaivinimo plano dėka didės sanglaudos, energetikos pertvarkai skirto Teisingo pertvarkos fondo ir kaimo plėtros finansavimas.

Konkretūs atskirų sričių reglamentai bus paskelbti artimiausiomis dienomis.

Liūto dalis fonde numatoma „gaivinimo ir atsparumo“ priemonei – pagal ją valstybės narės turės teikti investicinius planus, kad gautų finansavimą investicijoms ir reformoms per ES biudžeto instrumentus.

Europos Komisijos pasiūlymas yra proceso pradžia, nes Europos Komisija pasiskolinti lėšų fondo įkūrimui galės tik gavusi visų valstybių narių pritarimą.

„Pasiūlymas yra gana ambicingas. Diskusija tik prasidės, bet, kita vertus, neturime prabangos diskutuoti labai ilgai, reikia siekti sutarimo“, – BNS sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Trečiadienį paskelbtame plane taip pat siūloma sukurti Europos sveikatos programą, numatytas papildomas investicijų skatinimo mechanizmas, papildomų pinigų numatoma kaimo plėtros fondams ir mokslinių tyrimų „Horizonto“ programai.

Pinigai subsidijomis ir paskolomis šalis pasiektų 2021-2024 metais, o skola būtų atiduota 2027-2058 metais.

Europos Komisija siūlo skolą finansuoti pajamomis, kurias surinktų įvedus bendrus mokesčius plastikui, išmetamiems anglies junginiams ir didžiosios technologijų įmonėms.

Anot V. Sinkevičiaus, Komisijos siūlomos papildomos pajamos neužkrautų naštos eiliniams žmonėms.

„Ką labai svarbu pabrėžti – nė viena iš tų papildomų įplaukų į biudžetą nėra nutaikyta į nei vieną ES individualų mokesčių mokėtoją. Mes kalbame apie tas papildomas įplaukas iš taršos, plastiko, skaitmeninius mokesčius“ – teigė komisaras.

Tačiau iki šiol valstybės nerodė didelio entuziazmo įvesti bendrus mokesčius, ir lieka didelė tikimybė, kad nesusitarus ateityje šalys turėtų padidinti savo įnašą arba būtų mažiau finansuojamos bendros programos.

„Išmokų grafikas yra pakankamai ilgas. Matyt, kad dar bus laiko ir erdvės diskusijai, šiai dienai nuspėti būtų sunku. Iš šios dienos perspektyvų sutarti dėl naujų mokesčių nebūtų labai lengva“, – sakė M. Tuskienė.

Jos teigimu, spręsdama dėl galimų paskolų naudojimo, Lietuvos vyriausybė įvertins konkrečias siūlomas sąlygas.

Kartu su atsigavimo fondu Europos Komisija greta pateikė ir atnaujintą 2014-2020 metų ES biudžeto projektą.

Iš pateiktų dokumentų kol kas nematyti, kad Lietuvai būtų esminių pokyčių dėl sanglaudos, žemės ūkio, Ignalinos atominės elektrinės finansavimo, tačiau didinama parama Europos infrastruktūros programai CEF, iš kurios didele dalimi gali būti finansuojamas geležinkelio projektas „Rail Baltica“.

„Mums svarbu, kad Europos Komisijos dėl daugiametės finansinės perspektyvos nemažina ambicijos“, – teigė finansų viceministrė M. Tuskienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.