Per savaitę – 2–5 skrydžiai į Kopenhagą, Frankfurtą, Ciūrichą ir Vieną. Taip atrodė užsienio bendrovių skrydžius tvarkaraštis Vilniaus oro uoste 1992-ųjų pradžioje.
Sausio mėnesį tiesioginius skrydžius į Vilnių beveik vienu metu pradėjo trys užsienio šalių oro bendrovės, priklausiusios aljansui „European Quality Alliance”.
Šveicarijos „Swissair” į Vilnių skraidė iš Ciūricho, Skandinavijos oro linijos SAS – iš Kopenhagos, Austrijos „Austrian Airlines” – iš Vienos.
Nors SAS atstovai mėgsta skelbti, kad ši bendrovė tapo pirmąja Vakarų oro bendrove, pradėjusia reguliarius skrydžius į Lietuvą, šaliai atgavus nepriklausomybę, skandinavus aplenkė austrai.
„Austrian Airlines” pirmąjį skrydį atliko 1992 metų sausio 20 dieną, o pirmasis SAS lėktuvas iš Kopenhagos Vilniaus oro uoste nusileido sausio 27-ąją.
Pirmasis „Lufthansa” orlaivis „Boeing 737” iš Frankfurto Vilnių pasiekė kovo 30 dieną, dar vėliau skrydžius iš Varšuvos pradėjo Lenkijos LOT.
1992-aisiais pradėjusi reguliarius skrydžius į Lietuvą, SAS iš pradžių vykdė po 5 reisus per savaitę tarp Vilniaus ir Kopenhagos. Vėliau skrydžių skaičius buvo didinimas.
Tuometis SAS atstovybės Vilniuje vadovas Marekas Pedersenas pasakojo, kad iš pradžių tarp Vilniaus ir Kopenhagos skraidžiusiuose lėktuvuose būdavo vos po 30–35 keleivius.
Dar didesne erdve galėdavo mėgautis „Swissair” keleiviai. Vienas iš Ciūricho 1992 metais skridęs verslininkas pasakojo, kad orlaivio salone buvo vos 3 keleiviai. Maždaug trečdalis vietų „Swissair” orlaiviuose buvo skiriama verslo klasės keleiviams.
„Swissair” orlaiviu per Ciūrichą į Lietuvą grįžo garsus išeivijos veikėjas Stasys Lozoraitis, kuris dalyvavo 1993 metais pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo vykusiuose prezidento rinkimuose.
Viena didžiausių to meto oro bendrovių pasaulyje „Swissair”, kuri garsėjo ir nepriekaištingu aptarnavimu, į Vilnių skraidė trumpai – paskutinis reisas įvyko 1993 metų liepos 4 dieną. Tai buvo pirmas nepriklausomybės laikais uždarytas maršrutas iš Vilniaus.
Viena tokios sprendimo priežasčių galėjo būti nenoras konkuruoti su to paties „European Quality Alliance” aljanso narėmis „Austrian Airlines” bei SAS, kurioms geriau sekėsi Vilniuje.
Vis tik galimybės keliauti iš Vilniaus 1992 metais buvo gerokai platesnės negu šiuo metu, mat jau veikė nacionalinė oro bendrovė „Lietuvos avialinijos” (LAL).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sovietinio „Aeroflot” Vilniaus padalinio pagrindu 1991 buvo įkurta nacionalinė oro bendrovė „Lietuvos avialinijos”, kuri pirmoji buvusioje SSRS pradėjo skrydžius vakarietiškais lėktuvais „Boeing 737”.
1991 metų pabaigoje iš Vilniaus pradėti skrydžiai į Kopenhagą, 1992–1993 – į Londoną, Paryžių, Stokholmą, Amsterdamą, Frankfurtą.
Tuo metu Kaune veikė valstybės valdoma bendrovė „Aviakompanija Lietuva”, kurios orlaiviai skraidė į Prahą, Budapeštą, Bilundą, Hamburgą, Kelną. Kai kurie skrydžiai buvo vykdomi su nusileidimu Palangoje.
Užsienio oro bendrovės į Kauną nesiveržė. Vieną tokių bandymų atliko trumpai gyvavusi Rusijos bendrovė „Orient Avia”, kuri kelis mėnesius skraidė iš Kauno į Maskvą.
