Tyrimas truko beveik dvejus metus.
„Už“ balsavo 63 Seimo nariai, „prieš“ – 41 , susilaikė 7 parlamentarai.
Parlamentaras Artūras Skardžius, pasisakęs „už“ tyrimo išvadas, teigė, jog 2009–2012 metais Lietuva turėjo galimybę pasiskolinti pigiau iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo – ne už 10 proc., o už 1,5–2 proc.. Skolinantis iš komercinių bankų valstybei ir jos piliečiams, pasak A.Skardžiaus, buvo padaryta didelio masto žala.
„Sodrai“ buvo padaryta daugiau nei milijardo žala, nukentėjo pensininkai, valstybės skola išaugo tris kartus. Užsienio valstybių komerciniai bankai diktavo savo sąlygas Lietuvos bankui. Jis šoko pagal komercinių bankų dūdelę. Valstybės kontrolė 2010 m. pabaigoje savo audito ataskaitoje aiškiai nurodo, kad Finansų ministerija skolinosi be jokių taisyklių, pagal komercinių bankų užgaidas, net nesant būtinumo skolintis. Valstybės kontrolė negavo dokumentų iš tuometės finansų ministrės Ingridos Šimonytės. Lietuva skolinosi brangiausiai visoje Europoje“, – Seime kalbėjo A.Skardžius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė siūlė nepritarti išvadoms dėl kelių priežasčių.
„Politinius sprendimus vertinti oponentų lūpomis yra neobjektyvu. Juos vertina ne politikai, o rinkėjai, išrinkdami arba neišrinkdami tuos pačius politikus. Vertinimas iš dabarties perspektyvos atrodo ganėtinai keistas, neapibrėžtumas – sunkiausiai suvaldomas kiekvienos krizės faktorius. [...]
Be to, jei nepastebėjote, krizė už durų ir užsiimti archeologija yra mažai prasmės. Pažvelkite į dabartinės krizės valdymą, kai Covid-19 nukentėjusiems verslams šiandien siekia 10,6 proc., kai karantinas jau eina į pabaigą. Ilgalaikė parama verslui įsisavinta 5 proc.“ – kalbėjo konservatorė, pabrėždama, kad po dešimties metų kiti žmonės sėdės Seime ir esą taip pat vertins dabartinių parlamentarų darbus.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas priekaištavo, kad prieš dešimtmetį nebuvo kaupiami rezervai, valstybė brangiai skolinosi, buvo mažinamos išmokos, pensijos ir atlyginimai.
„Dėl politikų veiksmų teko mokėti visai valstybei. [...] Valstybės kontrolė pripažino, kad skolinamasi buvo pažeidžiant įstatymus, uždaru būdu ir tiesiogiai iš bankų“, – teigė jis.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, pasisakęs balsuoti „prieš“, akcentavo, kad 2018 m., sudarius komisiją ir artėjant prezidento rinkimams, ryškėjant galimiems kandidatams, esą pasirinktas tyrimas, kuriame kaip taikinys buvo I.Šimonytė ir G.Nausėda.
„Turėčiau atsekti tą dieną, kai komisija pirmą dieną susirinko dirbti. Tai buvo 2018 m. rugsėjis. Stasys Jakeliūnas po pirmojo komisijos posėdžio šiuo klausimu pasakė, kad Gitanas Nausėda apskritai neturėtų dalyvauti prezidento rinkimuose. Gal ir nepagrindinis argumentas buvo politiniai dalykai, tačiau buvo naudojama politinėje kovoje, padedant savam kandidatui ir sakant kritikai I.Šimonytei ir G.Nausėdai“ – Seime kalbėjo E.Gentvilas.
Prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės tyrimą atliko Biudžeto ir finansų komitetas.
Tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.
Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.
Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.
Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.
Išvadose yra siūlymas prokurorams įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą Vilibor.
Praėjusį rugpjūtį Generalinė prokuratūra pareiškė neginsianti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor, dėl kurio gyventojams buvo išaugusios būsto paskolų litais palūkanos. Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta.
Idėją ištirti, kodėl per krizę - 2009-2012 metais - tuometiniai valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus, 2017 metais pasiūlė grupė parlamentarų: dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, taip pat po kelis buvusius „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius.
Seimo sprendimas nuvylė
Lietuvos bankas (LB) sako, kad tai, jog parlamentinis tyrimas baigtas, yra gera žinia, tačiau kitais atžvilgiais Seimo sprendimas nuvylė, nes, pasak centrinio banko, informacija pateikta selektyviai ir ignoruojant dalį pateiktų skaičiavimų bei faktų.
„Mūsų nuomone, vertinimai yra klaidingi ir klaidinantys, grindžiami ne objektyviais duomenimis, bet vienpusiška išankstine nuomone ir interpretacijomis, galimai sąmoningai ignoruojant reikšmingą dalį svarbių argumentų. Dalis rekomendacijų – neaktualios, prieštaraujančios Europos Sąjungos nuostatoms ir per dešimtmetį įvykusiems reguliaciniams pokyčiams. Šiuos argumentus ne kartą buvome pateikę Seimo nariams, tačiau į juos, deja, neatsižvelgta“, – komentare nurodo LB.
Pasak institucijos, per daugiau nei 2 metus trukusį tyrimą LB atsakė į visus užduotus klausimus, teikė skaičiavimus ir duomenis.
„Visa tai kainavo nemažai laiko ir energijos sąnaudų. Ar tai davė naudos? Bankui – ne. Finansinių paslaugų vartotojams – ne. Visuomenei – ne. Mūsų nuomone, visa tai buvo naudinga tik vienam asmeniui, kuris sėkmingai įgyvendino viešųjų ryšių akciją, užsitikrindamas, kad išvados atspindėtų vienpusišką išankstinę nuomonę, net jei ta nuomonė grindžiama ne objektyviais duomenimis, bet klaidinančiomis interpretacijomis“, – teigia Lietuvos bankas.
„Parlamentinis tyrimas, trukęs ilgiau nei 2 metus, baigtas – išvadoms pritarta, ir tai yra gera žinia. (…) Kitais atžvilgiais Seimo sprendimas nuvylė, nes tyrime informacija pateikta selektyviai, ignoruojant dalį pateiktų skaičiavimų ir faktų“, – tikina institucija.
Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parengtoms prieš daugiau nei dešimtmetį įvykusios ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvadoms.
Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
Rašoma, kad, nepaisydamas besiformuojančių nekilnojamojo turto burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę.
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.
Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.
