Vis dėlto atsakingas skolinimas ir sukaupti rezervai padės bankams atlaikyti nuostolius net ir itin nepalankaus scenarijaus atveju.
„Ekonomikos sveikatos būklė, panašu, kad stabilizuojasi, bet ūkiui vis dar reikia intensyvios terapijos, o iki visiško išgijimo dar laukia ilga reabilitacija.
Siekiant, kad ekonomika vėl tvirtai atsistotų ant kojų, svarbų vaidmenį atlieka stabiliai veikianti ir kapitalo šarvą užsiauginusi finansų sistema. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tiksliam ir efektyviam skatinimo priemonių įgyvendinimui“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Tebetvyrantis neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai paskatino visų euro zonos valstybių centrinius bankus birželio mėnesio ekonomikos prognozes skelbti trimis scenarijais – palankiuoju, baziniu ir atšiauriuoju.
Ekonominis nuosmukis euro zonoje šiais metais greičiausiai bus didžiausias Naujųjų laikų istorijoje. Manoma, kad euro zonos ekonomika turėtų trauktis 8,7 proc.
Ne toks didelis, kaip manyta anksčiau
Lietuvos bankas tokius ūkio raidos scenarijus skelbė ir kovą.
Pagal atnaujintą bazinį, labiausiai tikėtiną, scenarijų numatoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet kris 9,7 proc. Pagal šį scenarijų ūkio nuosmukis bus ne toks didelis, kaip manyta anksčiau.
Mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti palyginti geras pirmojo ketvirčio BVP rezultatas. Jis, nepaisant karantino įvedimo paskutinį ketvirčio mėnesį, buvo teigiamas – ekonomika kilo 2,4 proc. Lyginant šių metų ir pernai metų pirmuosius ketvirčius šiemet fiksuotas 0,2 proc. susitraukimas.
Be to, atsigaunantis gyventojų mobilumas, pasak V.Vasiliausko, leidžia manyti, kad normalizuosis didesnė dalis vidaus paklausos.
Naujausi ekonominiai rodikliai: nuo gegužės pradžios nebemažėjantis darbuotojų skaičius, atsigaunantis gyventojų judėjimas bei vidaus paklausa, nebekrintantis elektros vartojimas – rodo, kad praėjusį mėnesį ekonomikos būklė stabilizavosi.
„Yra ženklų, kad antrąjį ketvirtį ekonomika pradės atsigauti, tačiau mūsų mažą atvirą ekonomiką gali paveikti tarptautiniai faktoriai“, – prognozavo Lietuvos banko vadovas.
Bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežto karantino priemonės atšaukiamos gegužę, o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai.
Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 proc. Vis dėlto kitąmet tikimasi, kad dabro užmokestis kils apie 2 proc.
„Tačiau situacija darbo rinkoje stabilizavusis: nuo kovo vidurio būta staigaus kritimo, o gegužę padėtis stabilizavosi“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad BVP smuks 7 proc., remiantis prielaida, jog viruso protrūkis pasaulyje suvaldomas gana greitai, o pasaulio ir Lietuvos ekonomika palaipsniui grįžta į vėžes be didelių neigiamų ilgalaikių pasekmių.
Šis scenarijus, nors ir optimistinis, nėra smarkiai nutolęs nuo realybės, dėl to jis yra pakankamai artimas baziniam scenarijui.
Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP sumažėtų 17 proc.
Daroma prielaida, kad viruso plitimo pasaulyje nepavyksta suvaldyti iki tol, kol nėra išrandamos medicininės priemonės kovai su šiuo virusu. Todėl tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos aktyvumas vis dar prislopintas, o ilgesniu laikotarpiu padaroma didesnė žala ekonomikos potencialui.
Eksportas kris 14 proc.
COVID-19 pandemijos pasekmės šiuo metu yra neabejotinai didžiausia rizika šalies finansų sistemai. Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių paskolų portfelis siekia apie 4 mlrd. eurų, t. y. apie 40 proc. įmonių paskolų portfelio.
Greito reagavimo priemonės ir sukaupti įmonių rezervai padėjo verslui atlaikyti dėl karantino Lietuvoje kilusį likvidumo šoką – su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis balandį padidėjo santykinai nedaug, o gegužės pradžioje nekito.
Vis dėlto pandemijos sukelti padariniai visame pasaulyje mažins Lietuvos įmonių galimybes eksportuoti ir gali kelti riziką jų mokumui ateityje. Manoma, kad Lietuvos įmonių eksportas gali trauktis 14 proc.
Karantino paskelbimas padarė reikšmingą įtaką Lietuvos kredito rinkai. Naujų paskolų srautas sumažėjo, išaugo paskolų, kurių mokėjimai atidedami, apimtis. Per 10 savaičių nuo karantino įvedimo naujų būsto paskolų srautas sumažėjo 30 proc., vartojimo ir kitų paskolų – 37 proc., paskolų verslui – 17 proc.
Vis dėlto paskolų paklausa jau normalizuojasi, o gegužės, palyginti su balandžiu, duomenys rodo, kad skolinimo tempas padidėjo apie 18 proc.
Turi pakankamai lėšų
COVID-19 padarinių riziką finansų sistemoje ribos per dešimtmetį pagerėjusi įmonių bei bankų finansinė padėtis ir atsakingas skolinimas, neleidęs susidaryti kredito burbulams.
Bankai turi solidų kapitalo rezervą, o įmonės – pakankamas lėšų atsargas, kad įveiktų trumpalaikį likvidumo šoką.
Tiesa, palyginti su ankstesne krize, įmonės daug labiau priklauso nuo tarpusavio įsiskolinimų (prekybos kreditų ir įmonių paskolų, iš viso – daugiau nei 12 mlrd. eurų) nei nuo bankų finansavimo (apie 9 mlrd. eurų).
Jei pandemijos poveikis užsitęstų ir pradėtų trūkinėti tarpusavio atsiskaitymų grandinė, tai keltų papildomą riziką įmonių finansams. Naujausi testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankai yra gerai pasirengę atlaikyti ekonomikos šoką.
Net ir pasitvirtinus atšiauriajam scenarijui, nors bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų beveik 10 proc., jie vis dar su atsarga viršytų minimalius reikalavimus.
Bankai taip pat būtų pajėgūs atlaikyti trečdalio indėlių atsiėmimą, t. y. net penkis kartus daugiau nei per didžiausią istorijoje indėlių sumažėjimą ankstesnės krizės metu. Tuomet daugiausia bankų sektoriuje indėliai sumažėjo 2008 m. spalį – 6,2 proc.
