„Dėl Astravo Vyriausybės tikslas labai paprastas ir esminis. Padaryti viską, kad 2025 metais būtų baigtas darbas, kurį privalėjo padaryti ankstesnės Vyriausybės, – turime sinchronizuotis ir tapti žemyninės Europos elektros tinklo dalimi, o pereinamuoju laikotarpiu padaryti viską, kad techniškai negalėtų iš šitos elektrinės (Astravo AE) patekti elektros energija į Lietuvos rinką.
Tam yra skirtas metodikos pakeitimas, kurį, tikiuosi, pavyks priimti su politine deklaracija. Bet tai jau yra bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos sprendimas. Tikiuosi, kad tai bus padaryta derybų būdu“, – antradienį sakė S. Skvernelis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis kritikavo Baltijos šalių susitarimą ir teigė, kad Vyriausybei nereikėtų išduoti Lietuvos interesų, primena ELTA.
Konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad opozicija, kritikuodama energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną, perlenkia lazdą.
Ž. Vaičiūnas: Latvija ir Estija nesakė, kad pirks elektrą iš Astravo
Baltijos šalims diskutuojant dėl prekybos elektra su Baltarusija po Astravo AE paleidimo, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad nei Latvija, nei Estija nėra pareiškusios, kad pirks elektrą iš Baltarusijos po to, kai nesaugia laikoma elektrinė pradės savo darbą.
„Pabrėžčiau esminį dalyką – Lietuva įsipareigojusi nepirkti, tuo tarpu nei Latvija, nei Estija nėra pareiškusios, kad pirks elektrą iš Baltarusijos po Astravo paleidimo“, – LRT radijui antradienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Yra priimti Latvijos vyriausybės sprendimai, jų esmė – kaip organizuoti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis po to, kai Lietuvos-Baltarusijos siena elektros prekybai bus uždaryta“, – sakė jis.
Anot ministro, Baltijos šalių pozicija dėl Lietuvos pašonėje statomos elektrinės saugumo niekada nesiskyrė, skirtumai tarp šalių buvo tik dėl Astravo AE pagamintos elektros nepirkimo.
„Dėl pirkimo-nepirkimo yra pozicijų išsiskyrimo, bet aš toliau kviečiu tiek Latviją, tiek Estiją solidariai prisidėti prie šio mūsų tikslo. Tikslas yra elektros energijos nepirkimas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis taip pat akcentavo, kad Vyriausybė nepriims jokių sprendimų, kurie neleistų įgyvendinti vadinamojo „anti-Astravo“ įstatymo.
„Skirtumas yra tas, kad šiandien dienai esame finišo tiesiojoje, kuomet norime priimti sprendimus. Jeigu tie sprendimai neleis įgyvendinti vadinamojo anti-Astravinio įstatymo, jie ir nebus priimti“, – pabrėžė ministras.
J. Neverovičius: susitarimas užtikrins, kad Astravo elektra nepateks į Baltijos šalių rinką
Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad Baltijos šalių susitarimas dėl Astravo atominės gaminamos elektros užtikrins, jog šios jėgainės elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką.
Žinių radijui antradienį jis tikino, jog energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas daro svarbius žingsnius, o jį kritikuojanti opozicija neteisingai, skubotai bei klaidingai interpretuoja susitarimo projektą.
„Pagal mūsų turimą informaciją, dabartinis susitarimo variantas jau dabar numato, kad ta elektra, kuri keliautų per Lietuvos-Baltarusijos sieną, visas pajėgumas tos sienos, būtų išimamas iš rinkos. Tai yra tie 11-12 teravatvalandžių nebūtų prekiaujama Baltijos valstybių elektros rinkoje. Tai reiškia, kad de facto ministras Ž. Vaičiūnas jau dabar pasiekė tokį rezultatą, kad ta elektra, kuria būtų prekiauta ant Baltarusijos-Lietuvos sienos nepateks į trijų Baltijos valstybių rinką“, – sakė J. Neverovičius.
„Suprantru, kad yra daug emocijų, netyčinių interpretavimų klaidingų, bet žiūrėkime į esmę – esmė sinchronizacija ir kad nepadėtume Baltarusijai pagrįsti ekonomiškai projekto ir ministras nuosekliai užtikrintai eina tuo keliu į priekį“, – pridūrė patarėjas.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusią savaitę BNS taip pat kritikavo Energetikos ministerijos parengtą Baltijos šalių susitarimo projektą, teigdamas, kad jis neatitinka Lietuvos interesų.
Anot J. Neverovičiaus, toks nesusikalbėjimas ir nesusikoordinavimas tarp kelių ministerijų greičiausiai įvyko dėl skubos ir laiko spaudimo.
Vyriausybė praėjusią savaitę aptarė siūlymą dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su trečiosiomis šalimis, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti.
Susitarimas svarbus, Lietuvai ketinant neįsileisti Astravo atominės elektrinės (AE) elektros, kai tik ji pradės veikti.
