„Manau, kad tikrai dar turime erdvės ieškoti sutarimo tarp visų valstybių ir tą tikrai darysime“, – trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Mano raginimas (energetikos ministrui – BNS) Žygimantui Vaičiūnui yra derėtis toliau, ieškoti sutarimo, nes visada apie tokį ir kalbėjome. Vertinti šitą faktą, kad kol kas, kiek man žinoma, Astravo AE statytojai nėra pasirengę įgyvendinti streso testų rekomendacijų visa apimtimi iki atominės elektrinės paleidimo“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Astravo AE veikla prieštarautų ir Europos Vadovų Taryboje pernai gruodį priimtiems sprendimams.
„Šitokios AE veikla prieštarautų netgi gruodžio mėnesį Europos Vadovų Taryboje mūsų iniciatyva įtrauktam sakiniui, kad ES netoleruos trečiosiose šalyse nešvariai gaminamų energijos rūšių“, – pabrėžė šalies vadovas.
Vyriausybė praėjusią savaitę aptarė siūlymą dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su trečiosiomis šalimis, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti.
Energetikos ministerijos parengtas Baltijos šalių susitarimo projektas dėl Astrave pagamintos elektros energijos patekimo į Baltijos šalių rinkas neįpareigoja Latvijos ir Estijos nepirkti elektros iš Astravo AE.
Jį praėjusią savaitę kritikavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, sakęs, kad susitarimas neatitinka Lietuvos interesų.
Susitarimą gina Energetikos ministerija ir prezidentūra. Ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį teigė, kad Vyriausybė nepriims jokių sprendimų, kurie neleistų įgyvendinti vadinamojo „anti-Astravo“ įstatymo.
Tuo metu prezidento patarėjas, buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sakė, jog susitarimas užtikrins, kad Astravo elektra nepateks į Baltijos šalių rinką.
Susitarimas svarbus, Lietuvai ketinant neįsileisti Astravo atominės elektrinės elektros, kai tik ji pradės veikti.
Esame pasirengę kompromisams
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) trečiadienį nepritarus prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai dėl laikino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo mažinimo šiais metais, šalies vadovas sako, kad jo siūlomas paketas diskutuojamas su įvairiomis partijomis, ir šį klausimą bus galima bet kada sugrąžinti į Seimo salę.
„Tai yra tik vieno komiteto nuomonė. Mes šiuo metu diskutuojame šitą paketą su įvairiomis tiek valdančiąją koaliciją sudarančiomis partijomis, tiek opozicijos partijomis, ir šitą klausimą bet kada galime sugrąžinti į plenarinių posėdžių salę“, – trečiadienį Naujojoje Akmenėje sakė G. Nausėda.
„Svarbu, kad būtų ta diskusija, kuri tikrai yra verta rimtų parlamento debatų, kadangi kalbame apie labai esminį ekonominės politikos sprendimą tiek ideologiniu, tiek politiniu požiūriu ir, jeigu reikės, esame pasirengę ir kompromisams“, – pridūrė šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, tai, jog reikalingi ne vien vienkartinių išmokų sprendimai, rodo ir Vokietijos pavyzdys.
„Vokietijos patirtis rodo, kad šiuo metu reikalingi ne tik vienkartinių išmokų sprendimai, bet taip pat ir mokestiniai sprendimai, kurie padėtų sušvelninti ekonomikos nuosmukį. Jie, beje, toje pačioje Vokietijoje yra taip pat laikino pobūdžio – galios, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas būtent tokį laikotarpį, kokį mes siūlėme GPM tarifo sumažinimui – nuo šių metų liepos 1 iki gruodžio 31 dienos“, – sakė G. Nausėda.
Seimo BFK trečiadienį nepritarė G. Nausėdos iniciatyvai šiais metais laikinai sumažinti GPM tarifą, tačiau pritarė neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimui.
Prezidentas siūlo laikinai sumažinti GPM tarifą visoms pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių nuo 20 iki 15 proc. Taip pat šalies vadovas siūlo padidinti NPD nuo 350 iki 400 eurų šiais metais.
