Viešumoje pastaruoju metu diskutuojama dėl to, ko turi siekti Lietuva derybose su Estija ir Latvija. Ar solidaraus Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikoto? Ar sutikti su tuo, kad šios dvi valstybės tik palaikys Lietuvos poziciją, pavyzdžiui, su elektros kilmės garantijų sistema?
Pasak D. Virbicko, Lietuvos priimtam vadinamajam „antiastraviniam“ įstatymui, kuriuo šalis sustabdo prekybą elektra su Baltarusija vos tik ten pradės veikti Astravo AE, reikalingas susitarimas su Latvija ir Estija. Tačiau ir dabar aptariama jo versija jau leidžia pasiekti Lietuvos tikslų.
„Jeigu nesusitarsime, Latviją pasiekusi elektra kaip norės, taip „keliaus“.
Jeigu turėtume tokį susitarimą, koks dabar yra pateiktas viešai diskusijai – viešam teismui, turėtume ir kilmės garantiją, kilmės mokestį. Bet reikia dar daug dirbti, kad ta kilmės garantija veiktų. Reikia važiuoti pas austrus, nusikopijuoti jų sistemą, kad būtų už ko užsikabinti“, – kalbėjo D.Virbickas.
Anot jo, kol kas nėra sukurtos nei elektros kilmės garantijų sistemos, nesusitarta ir dėl didesnio mokesčio elektrai iš trečiųjų šalių.
„Šiuo metu dėl nieko nėra galutinai susitarta. Bet yra vienas dalykas, kurio nevalia nepaisyti – liko penkeri metai kantraus darbo. Reikia nesusipykti su kaimynais, išlaikyti vienybę ir padaryti sinchronizacijos projektą“, – teigė D.Virbickas.
„Finansavimui pirmąjame etape turime 474 mln. eurų, bet 1,2 mlrd. eurų guli ant Europos Komisijos stalo, kuri akylai stebi šiuos procesus ir akylai seka, kaip Baltijos šalys išlaiko vienybę ir eina sutartu keliu link sinchronizacijos“, – pridūrė „Litgrid“ vadovas.
Pasak jo, reikia daryti viską, kad „tas traukinys, kuris stovi ant sinchronizacijos bėgių, pajudėtų“.
„Litgrid“ vadovas teigė, kad, kalbant apie Astravo elektros patekimą į Lietuvą, būtina skirti fizinių ir komercinių elektros srautų sąvokas.
Pasak jo, „antiastravinis“ įstatymas skirtas būtent pastariesiems, savo ruožtu fizinių jungčių konfigūracija keisis jau po sinchronizavimosi su Europa.
„Net ir Latvijai bei Estijai tiesiai šviesai pasakius „nepirksime elektros“ ir net įsivedus įstatymą kaip Lietuva, fiziniai srautai nuo to visiškai nepasikeis, nes fizikos dėsnių nepakeis nei įstatymai, nei deklaracijos.
Fizikos dėsnius „pakeisime“ tada, kai sinchronizuosimės ir atsijungsime visos Baltijos šalys“, – sakė D.Virbickas.
Jis pabrėžė, kad, pagal Lietuvos teisės, aktus Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) infrastruktūra negali būti naudojama jokiais atvejais Astravo AE rezervų tikslais.
„Nesvarbu, ar tai yra komercinė prekyba tarp dieninės-naktinės elektros, ar tai avarinė situacija. Ten netgi techniškai išmontuota automatika, kuri paprastai veikdavo, jeigu avariškai atsijungdavo tokio dydžio objektai kaip Astravo atominė elektrinė“, – aiškino „Litgrid“ vadovas.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės gegužės pabaigoje pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką antrajam sinchronizavimo projekto etapui finansuoti, šiame etape didžiausių investicijų pareikalaus Lietuvos-Lenkijos naujas jūrinis elektros kabelis „Harmony Link“. Europos Komisijos sprendimo dėl finansavimo tikimasi rudenį.
Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu priklauso posovietiniam BRELL žiedui ir ketina iki 2025 metų sinchronizuotis su žemynine Europa. Bendra viso projekto vertė sieks apie 1,65 mlrd. eurų.
