Tokį sprendimą priėmė direktorių valdyba, kuriai vadovauja buvęs ministras pirmininkas Viktoras Zubkovas, o jos sudėtyje yra dabartiniai pramonės ministras Denisas Manturovas ir energetikos ministras Aleksandras Novakas.
Kone po pusę milijono eurų skirta ir direktoriams, kuriems paskatinti buvo atseikėta 795,1 mln. rublių (per 10 mln. eurų).
Ar tikrai nusipelnė?
Tokios premijos – rekordinės net iš šiame koncerne. Dar labiau stebina tai, kad „Gazprom“ nuostoliai per šį laikotarpį irgi buvo rekordiniai – 306 milijardai rublių (3,9 mlrd. eurų).
Toks dosnumas mažai ką nustebino. Juk valstybė valdo 50,23 procento „Gazprom“ akcijų, o čia dar darbuojasi ir Rusijos prezidento pusbrolis Michailas Putinas.
Tiesa, žiniasklaida pradėjo piktintis, ar tokios premijos yra pelnytos. Tačiau į tokį interneto leidinio „Lenta.ru“ nusiųstą klausimą Rusijos Audito rūmai taip ir neatsakė.
Eksportas smarkiai krito
Nacionaline vertybe vadinamas dujų koncernas pastaraisiais metais smarkiai klupinėja. Kompanija jau yra sukaupusi net 3,7 trilijono rublių (47,3 mlrd. eurų) paskolų šalies viduje ir užsienyje.
Neseniai „Gazprom“ skola staigiai padidėjo net penktadaliu, nes dolerio, euro ir kitų valiutų atžvilgiu nuvertėjo Rusijos rublis.
Tuo pat metu koncerno eksporto pajamos mažėja katastrofiškai, nors tam yra objektyvių priežasčių.
Antai sausio-kovo mėnesiais dėl koronaviruso pandemijos Europoje beveik visi pagrindiniai vartotojai sumažino rusiškų dujų pirkimo apimtis: Vokietija – 23 proc., Italija ir Turkija – 18 proc., Austrija – 25 proc., Prancūzija – 7 proc.
Dar anksčiau Pietų Rusijos dujotiekis „Turkish Stream“, kurio vertė siekia 7 milijardus eurų, tapo iš esmės nuostolingas. Mat jis buvo nutiestas tikintis kas ketvirtį Turkiją perpumpuoti 9 milijardus kubinių metrų, tačiau nuo metų pradžios iki kovo pabaigos jų parduota vos 210 milijonų kubinių metrų.
Turkai anksčiau buvo vieni stambiausių „Gazprom“ klientų, tačiau dabar jie dujų per ketvirtį įsigijo panašiai kaip Armėnija (193 mln. kub. metrų) ir netgi mažiau nei Lietuva (272 mln.).
„Suskystintos dujos Turkijai dabar ženkliai pigesnės, nei tiekiamos iš Rusijos. Kainų skirtumas gali siekti iki keturių kartų“, – sakė bendrovės „Rystad Energy“ dujų rinkos tyrimų vadovas Carlosas Torresas Diazas.
Beje, Turkijos valstybinės kompanijos „Botas“ sutartis su Rusijos dujų monopolininku, pagal kurią įsipareigojama per metus nupirkti 8 mlrd. kub. metrų, baigiasi jau kitąmet. Akivaizdu, jog Ankara rimtai nusiteikusi ją pervarstyti.
Kaina gali būti neigiama
Europoje padėtis – panaši. Gegužės viduryje rusiškos dujos čia buvo pigesnės nei pačioje Rusijoje. Įskaičiavus Maskvos taikomą eksporto muitą ir transportavimą, jų kaina buvo mažesnė, nei paties „Gazprom“ savikaina.
Negana to, daugelis analitikų spėja, kad Europoje jau trečiąjį ketvirtį dujų kaina kai kuriais atvejais gali tapti neigiama. Mat įsipareigojimų jų įsigyti turintys pirkėjai privalės ištuštinti talpyklas net ir patirdami nuostolį, kaip prieš keletą savaičių nutiko su nafta JAV.
Dar didesnis galvosopis rusams – taip ir nebaigtas antrasis dujotiekis į Vokietiją „Nord Stream 2“. Kaip žinoma, JAV Senatui jau pateiktas įstatymo projektas, kuriame numatytos sankcijos bendrovėms, prisidėsiančioms prie šios atšakos tiesimo.
Tiesa, Vokietija tam priešinasi, nes mano, kad amerikiečiai tokiu būdu siekia sustiprinti savo pozicijas Europoje tiekdami suskystintas gamtines dujas (SGD). Vokiečiai nėra tam pasirengę, nes neturi nė vieno SGD terminalo, nors keletas jų planuojami artimiausiais metais.
Jiems atsiradus „Gazprom“ padėtis taps dar sudėtingesnė, nes, kaip ir Turkijos atveju, viską lems dujų kaina. O ją dar labiau nurėžus kažkada gali nelikti pinigų net ir premijoms išmokėti.
