N. Mačiulis: tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje

Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis, analizuodamas atsiskaitymų „Swedbank“ banko kortelėmis duomenis.

Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>D.Umbraso nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>D.Umbraso nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje – gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis,<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jun 26, 2020, 10:17 AM

„Jau gegužės mėnesį mažmeninė prekyba buvo didesnė nei prieš metus, o vien mažmeninės prekybos ne maisto produktais metinis augimas siekė net 6 proc.

Atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis rodo, kad šis augimas birželio mėnesį dar labiau įsibėgėjo. O kodėl neturėtų?

Birželio mėnesį sparčiai gerėjo situacija darbo rinkoje – 32 tūkstančiai darbuotojų buvo atleisti iš darbo, bet net 50 tūkst. buvo priimti į darbą. Priešingai daugeliui nepagrįstai niūrių prognozių, vidutinis darbo užmokestis ne mažėja, o didėja (ir ne tik dėl to, kad nuo metų pradžios maždaug dešimtadaliu padidėjo ir MMA, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai).

Ir visa tai – dar net įvairioms padidintoms socialinėms išmokoms ir kitoms skatinimo priemonėms nepasiekus gyventojų sąskaitų. Ekonomikos „skatinimo“ priemones greitai gali tekti vadinti ekonomikos „perkaitinimo“ priemonėmis“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ekonomistas.

„Už skolintus pinigus nusiperkam anglies ir su entuziazmu žeriam, šiūpeliuojam į infliacijos katilą“, – pridūrė jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.