Rekonstruotos dvi krantinės
Didesni ro-pax (krovinių ir keleivių) keltai galės stovėti prie dviejų rekonstruotų CKT terminalo krantinių ir pirso – čia jau įrengta su tilteliu sujungta papildoma laivų švartavimo aikštelė.
Prailgintose krantinėse išsiteks Baltijos ir Šiaurės jūromis plaukiojantys jūrų keltai, kurių ilgis siekia 230 metrus. Iki šiol CKT terminale buvo švartuojami tik tokie laivai, kurių ilgis neviršija 200 metrų
Krantinių rekonstravimo techninis projektas įgyvendintas pagal trišalę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos, CKT ir Danijos laivybos bendrovės „DFDS Seaways“ sutartį.
Darbus atliko KVJU direkcijos konkursą laimėjusi statybų bendrovė „Statmax“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su kita įmone „Tramera“.
Visos KVJU direkcijos investicijos į rekonstruotas CKT krantines su PVM siekia 1,694 milijono eurų.
Kinijoje statomi nauji keltai
„Savo įsipareigojimus atlikome laiku - CKT infrastruktūra pagerinta. Klaipėdos uostas taps dar konkurencingesnis Baltijos regione“, - kalbėjo KVJU direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Patenkintas ir CKT vadovas Karolis Grigalauskas: „Krantinių ir pirso rekonstravimo projektas baigtas, iš esmės mes jau esame pasirengę priimti naujos kartos „DFDS Seaways“ mega keltus, kurie laivybos kompanijos užsakymu jau statomi“.
„DFDS Seaways“ viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidotas Klumbys sakė, kad didesni keltai montuojami Kinijos laivų statykloje: „Jie viens po kito turėtų pasirodyti Klaipėdos uoste kitų metų pabaigoje“.
Kinai stato talpesnius ro-pax keltus - vilkikus, ratinę techniką jų deniuose bus galima išrikiuoti 4,5 tūkst. ilginių metrų plote. Tokie 230 metrų ilgio keltai jau dirba Viduržemio jūros regione.
Užsakovai naujų keltų tikėjosi sulaukti jų greičiau, bet Kinijoje laivų statytojus pristabdė koronaviruso pandemija.
Švedijos krantas nevilioja
Šiuo metu į Kylį (Vokietija) ir Karlshamną (Švedija) plaukiojančių „DFDS Seaways“ keltų („Victoria“, „Regina“, „Athena“, „Patria“) pajėgumas - perpus mažesnis nei Kinijoje statomų laivų.
„Statomi naujos kartos keltai patogesni ir keleiviams: juose bus daugiau dviviečių kajučių, neliks neliks sėdimųjų vietų salonų. Tokie keltai iš viso galės priimti apie 600 žmonių“, - pažymėjo V.Klumbys.
Neseniai į Švediją pradėjo plaukioti 200 metrų ilgio keltas "DFDS Seaways" „Sirena“, kuriame yra 181 kajutė. Tai didžiausias Lietuvoje registruotas keleivių ir krovinių laivas, statytas prieš 17 metų.
Dėl koronaviruso pandemijos keleivių srautai maršrute Klaipėda-Karlshamnas sumenko: lietuviai dabar į Švediją keltais plaukia tik darbo reikalais, pažintinės kelionės, poilsis kitame Baltijos krante jų nevilioja.
Jūrų keltais grįžtantiems iš Švedijos į Lietuvą keleiviams, kaip ir anksčiau, taikomas privalomas dviejų savaičių karantinas.
Pandemijos kirčiai laivybai
Klaipėdos-Karlshamno maršrutu šiuo metu plaukioja „DFDS Seaways“ keltai „Athena“ ir „Patria“. „Sirena“ greičiausiai bus perkelta į Estiją ir Švediją jungiančią liniją Paldijskis-Kapelstaras.
„Koronaviruso banga skaudžiai smogė laivybos verslui visame pasaulyje. Galima džiaugtis, kad Vokietijos krypties linijoje Klaipėda-Kylis krovinių ir keleivių srautai išlieka daugmaž stabilūs“, - sakė V. Klumbys.
Švedijos ir Vokietijos linijomis plaukiojančių „DFDS Seaways“ keltų restoranuose, sėdimųjų vietų salonuose keleiviai, kaip ir anksčiau, privalo laikyti rekomenduojamų asmeninės higienos ir saugumo reikalavimų.
Vienoje judriausių Baltijos regiono laivybos linijoje Talinas-Stokholmas keltų reisai dėl pandemijos atšaukti iki rugpjūčio.
