Kaip nurodoma pranešime, tokį kritimą lėmė investicijų srautų mažėjimas Lenkijos (-208,9 mln. eurų) ir Honkongo (-121,8 mln. eurų) kapitalo įmonėse.
Šių metų pirmąjį ketvirtį dominavo skolos priemonių srautas (-299,9 mln. eurų), sumažinęs TUI Lietuvoje srautų apimtį. Pagal veiklas didžiausi srautai teko nekilnojamojo turto operacijų veiklos įmonėms (107,1 mln. eurų), o didžiausi neigiami srautai fiksuoti apdirbamosios gamybos veiklos įmonėse (-147,9 mln. eurų).
TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 28,8 proc. ir sudarė 246,1 mln. eurų. Didžiausia TUI pajamų dalis teko Švedijos (101,4 mln. eurų) ir Nyderlandų (95,5 mln. eurų) investuotojams dėl išaugusių reinvesticijų.
Sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 5,9 proc. ir šių metų kovo 31 dieną sudarė 18,3 mlrd. eurų, arba 37,5 proc. BVP. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 6,56 tūkst. euro TUI (prieš metus – 6,2 tūkst. euro). Didžiausios investuotojos ir toliau išlieka Švedija, Estija (po 3,1 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,6 mlrd. eurų).
Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2020 m. pirmojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis.
Lietuvos tiesioginių investicijų srautas užsienyje buvo teigiamas ir sudarė 48 mln. eurų, tai lėmė didėjusios investicijos į nuosavybės priemones (36,9 mln. eurų). Didžiausias investicijų srautas fiksuotas Kipre (39,1 mln. eurų), o daugiausia investuota į finansinės ir draudimo veiklos įmones (34,3 mln. eurų).
