Broliai latviai pergudravo net karantiną – dabar jau niekas jiems nebaisu

Jei jau ištvėrėme karantiną, ištversime bet ką – dabar jau niekas nebebaisu. Taip kalba latviai, kurie sugalvojo, kaip pergudrauti pandemiją ir nesužlugdyti verslo.

 Sumanūs latviai pergudravo karantiną. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Sumanūs latviai pergudravo karantiną. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 "Silene Resort &amp; Spa" poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 "Silene Resort &amp; Spa" poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Daugpilio viešbučiai. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Daugpilio viešbučiai. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
M.Jansonas buvo vienintelis Cėsyse, kuris ruošdavo produktus patiekalams.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
M.Jansonas buvo vienintelis Cėsyse, kuris ruošdavo produktus patiekalams.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
M.Jansonas buvo vienintelis Cėsyse, kuris ruošdavo produktus patiekalams.Jo restoranas „Kestl“.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
M.Jansonas buvo vienintelis Cėsyse, kuris ruošdavo produktus patiekalams.Jo restoranas „Kestl“.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Cėsių turizmo informacijos centro atstovas V.Kamenevas.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Cėsių turizmo informacijos centro atstovas V.Kamenevas.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Cėsys. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Cėsys. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Cėsys. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Cėsys. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Cėsys. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Cėsys. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Cėsys. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Cėsys. <br> A.Srėbalienės nuotr. 
A.Elperis atidarė elektroninę parduotuvę ir joje ėmė prekiauti duonai išsikepti reikalingų produktų rinkiniais.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
A.Elperis atidarė elektroninę parduotuvę ir joje ėmė prekiauti duonai išsikepti reikalingų produktų rinkiniais.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
A.Elperis atidarė elektroninę parduotuvę ir joje ėmė prekiauti duonai išsikepti reikalingų produktų rinkiniais.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
A.Elperis atidarė elektroninę parduotuvę ir joje ėmė prekiauti duonai išsikepti reikalingų produktų rinkiniais.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
A.Elperis atidarė elektroninę parduotuvę ir joje ėmė prekiauti duonai išsikepti reikalingų produktų rinkiniais.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
A.Elperis atidarė elektroninę parduotuvę ir joje ėmė prekiauti duonai išsikepti reikalingų produktų rinkiniais.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
 A.Srėbalienės nuotr. 
 A.Srėbalienės nuotr. 
Viešbučio „Homelike“ administratore I.Činikailo įsidarbino sausį, o kovą atslinko koronaviruso pandemija.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Viešbučio „Homelike“ administratore I.Činikailo įsidarbino sausį, o kovą atslinko koronaviruso pandemija.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Gors“, atšilus karantinui, suskubo atidaryti parodų zoną. Joje veikia tekstilininkės Ritas Ļegčiļinas-Brokas tekstilės darbų paroda.<br>„Gors“ nuotr.
„Gors“, atšilus karantinui, suskubo atidaryti parodų zoną. Joje veikia tekstilininkės Ritas Ļegčiļinas-Brokas tekstilės darbų paroda.<br>„Gors“ nuotr.
„Latgola“ turėjo atleisti apie 50 darbuotojų.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Latgola“ turėjo atleisti apie 50 darbuotojų.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Rėzeknės kultūros centras „Gors“.<br>„Gors“ nuotr.
Rėzeknės kultūros centras „Gors“.<br>„Gors“ nuotr.
Per karantiną lenkai atšaukė rezervacijas atokiame šeimos viešbutyje „Annas Hotel“, bet jų vietą užėmė latviai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Per karantiną lenkai atšaukė rezervacijas atokiame šeimos viešbutyje „Annas Hotel“, bet jų vietą užėmė latviai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Per karantiną lenkai atšaukė rezervacijas atokiame šeimos viešbutyje „Annas Hotel“, bet jų vietą užėmė latviai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Per karantiną lenkai atšaukė rezervacijas atokiame šeimos viešbutyje „Annas Hotel“, bet jų vietą užėmė latviai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak Lyvos, šiuo metu viešbutis "Annas Hotel" dirba visu pajėgumu.  . <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak Lyvos, šiuo metu viešbutis "Annas Hotel" dirba visu pajėgumu.  . <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Per karantiną lenkai atšaukė rezervacijas atokiame šeimos viešbutyje „Annas Hotel“, bet jų vietą užėmė latviai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Per karantiną lenkai atšaukė rezervacijas atokiame šeimos viešbutyje „Annas Hotel“, bet jų vietą užėmė latviai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Per karantiną lenkai atšaukė rezervacijas atokiame šeimos viešbutyje „Annas Hotel“, bet jų vietą užėmė latviai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Per karantiną lenkai atšaukė rezervacijas atokiame šeimos viešbutyje „Annas Hotel“, bet jų vietą užėmė latviai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak Lyvos, šiuo metu viešbutis "Annas Hotel" dirba visu pajėgumu.  . <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak Lyvos, šiuo metu viešbutis "Annas Hotel" dirba visu pajėgumu.  . <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Per karantiną lenkai atšaukė rezervacijas atokiame šeimos viešbutyje „Annas Hotel“, bet jų vietą užėmė latviai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Per karantiną lenkai atšaukė rezervacijas atokiame šeimos viešbutyje „Annas Hotel“, bet jų vietą užėmė latviai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
 "Silene Resort &amp; Spa" poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 "Silene Resort &amp; Spa" poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 "Silene Resort &amp; Spa" poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 "Silene Resort &amp; Spa" poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Silene Resort &amp; Spa“ poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos. „Dirbome be išeiginių“, – patikino R.Pudanė.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Silene Resort &amp; Spa“ poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos. „Dirbome be išeiginių“, – patikino R.Pudanė.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
 "Silene Resort &amp; Spa" poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 "Silene Resort &amp; Spa" poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 "Silene Resort &amp; Spa" poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 "Silene Resort &amp; Spa" poilsio centras per karantiną nestabdė veiklos.  <br> A.Srėbalienės nuotr. 
D.Zirninia: „Reikėjo kažkaip suktis, susigrąžinti žiūrovus, todėl sugalvojome mažųjų koncertų seriją“.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
D.Zirninia: „Reikėjo kažkaip suktis, susigrąžinti žiūrovus, todėl sugalvojome mažųjų koncertų seriją“.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Rėzeknėje esantis „Gors“ centras per karantiną pertvarkė mažąją sceną – žiūrovams sustatė minkštasuoles.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Rėzeknėje esantis „Gors“ centras per karantiną pertvarkė mažąją sceną – žiūrovams sustatė minkštasuoles.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Rėzeknėje esantis „Gors“ centras per karantiną atnaujino kavinę „Zids“ ir pertvarkė mažąją sceną.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Rėzeknėje esantis „Gors“ centras per karantiną atnaujino kavinę „Zids“ ir pertvarkė mažąją sceną.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Rėzeknėje esantis „Gors“ centras per karantiną atnaujino kavinę „Zids“ ir pertvarkė mažąją sceną.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Rėzeknėje esantis „Gors“ centras per karantiną atnaujino kavinę „Zids“ ir pertvarkė mažąją sceną.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Rėzeknėje esantis „Gors“ centras per karantiną atnaujino kavinę „Zids“ ir pertvarkė mažąją sceną.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Rėzeknėje esantis „Gors“ centras per karantiną atnaujino kavinę „Zids“ ir pertvarkė mažąją sceną.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Visa tai vyksta prie „Gors“.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Visa tai vyksta prie „Gors“.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Visa tai vyksta prie „Gors“.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Visa tai vyksta prie „Gors“.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Prie Baltijos jūros esantys poilsio namai „Lauču akmens“ patyrė šoką, kai vokiečiai ėmė atšaukti rezervacijas.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Prie Baltijos jūros esantys poilsio namai „Lauču akmens“ patyrė šoką, kai vokiečiai ėmė atšaukti rezervacijas.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Prie Baltijos jūros esantys poilsio namai „Lauču akmens“ patyrė šoką, kai vokiečiai ėmė atšaukti rezervacijas.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Prie Baltijos jūros esantys poilsio namai „Lauču akmens“ patyrė šoką, kai vokiečiai ėmė atšaukti rezervacijas.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Daugiau nuotraukų (39)

Specialiai „Lietuvos rytui“ iš Latvijos

Jul 1, 2020, 8:58 PM, atnaujinta Jul 3, 2020, 1:23 PM

„Visi laukėme krizės, bet niekas nenumanė, kad ji pasireikš tokia forma – staigiu ekonomikos paralyžiumi“, – pratarė Vadimas Kamenevas iš šiaurinėje Latvijos dalyje esančio Cėsių miesto.

Pasak jo, karantinas kai kuriems verslininkams nenuavė paskutinių batų – jie sugalvojo, kaip dirbti esant ekstremaliai situacijai.

Jų sumanymai padėjo išlikti ne tik pačioms įmonėms, bet ir pagausino klientų.

Pakavo ir prekiavo

„Užsukite vėliau. Esame įsukti darbo – laukiame atvykstant savo prezidento Egilo Levito“, – tądien, birželio 18-ąją, garsus Latvijos virėjas Maris Jansonas suskubo atsiprašyti dėl to, kad nesuteikė galimybės padaryti neseniai atidaryto restorano „Kestl“ nuotraukų.

Jis sugaišo dvejus metus, kol atnaujino istorinį buvusios Cėsių gaisrinės pastatą. Ir kai galų gale restauravimas buvo baigtas ir šiemet „Kestl“ buvo atidarytas, užgriuvo karantinas.

M.Jansono veiklos koronavirusas neparalyžiavo. Per karantiną sumanus virėjas ėmė ruošti produktų komplektus pietums, ir šis jo sumanymas akimirksniu tapo patrauklus per atstumą – namuose privalėjusiems dirbti žmonėms.

Virėjas pagamindavo ir sukomplektuodavo maisto produktus – vakuumuodavo juos ir pakuodavo į dėžę tokį jų kiekį, kad užtektų 4–5 žmonių pietums. Jeigu tai užsisakydavo vienas žmogus, maisto pakakdavo maždaug savaitei.

„Kad užsakovui nereikėtų sukti galvos, Maris kartu su produktais atsiųsdavo ir patiekalų receptus, – pasakojo V.Kamenevas, kuris ir pats buvo užsisakęs tokių rinkinių. – Tokia dėžė kainuodavo 100 eurų, bet maistas buvo labai geras.

Viena, Maris profesionaliai gamina patiekalus tik iš kokybiškų produktų. Antra, Cėsyse jis buvo vienintelis, sumanęs būtent tokį maisto išsinešti paruošimo būdą, ir jo niekas nenukonkuravo.“

Pardavė tonas miltų

Ten pat, Cėsyse, per karantiną verslą prasuko ir duonos kepykla „Cesu Maize“. Tai ne bet kokia kepyklėlė, o informacinių technologijų (IT) specialisto Agnio Elperio sukurtas verslas.

Jis prieš penkerius metus pradėjo kepti duoną, o prieš pusmetį Cėsių senamiestyje atvėrė parduotuvėlės duris ir joje parduoda tai, ko reikia kitiems kepėjams, pavyzdžiui, įvairių rūšių miltus, grūdus, džiovintus vaisius, sėklas, kepimo formas, raugą.

„Esu ne bet koks kepėjas, o „aitišnikas“, – nusijuokė A.Elperis.

Štai todėl Latvijoje įvedus karantiną jis akimirksniu pakreipė verslą kita vaga – atidarė elektroninę parduotuvę ir joje ėmė prekiauti duonai išsikepti reikalingų produktų rinkiniais. Į dėžes jis pakavo ekologiškus miltus, nemaltus grūdus, sausą raugą ir kitus ingredientus, įdėdavo ir savo paties sukurtą duonos kepimo receptą.

Pasak A.Elperio, įvyko tai, ko jis tikėjosi, – namuose karantino įkalinti žmonės ėmė tuos rinkinius graibstyti, o užsakymus kepėjas išsiuntinėdavo per „Omniva“ paštomatus. „Per du mėnesius esu pardavęs šimtus tokių rinkinių – ne vieną toną miltų“, – pasidžiaugė jis.

Agnis ir šiuo metu ruošia dviejų dydžių duonos kepimo rinkinius.

Mažesnis kainuoja 11 eurų, didesnis, kuriame telpa tiek miltų ir kitų produktų, kiek pakanka 14 kg duonos išsikepti, – iki 28 eurų.

Kiek tiksliai, priklauso nuo miltų rūšies – brangiausi yra speltos kviečių miltai.

„Miltus perku iš seno restauruoto malūno, kuriame grūdai malami akmeninėmis girnomis. Ir paruošiau rinkinius taip, kad namie duoną būtų galima kepti ne bet kaip, bet kokybišką. Įtaką tam daro ir miltų kokybė, ir geras raugas“, – pasidžiaugė A.Elperis.

Gal ir lietuviai tokių rinkinių užsisakė? „Ne, dar manęs neaptiko. Be to, ir sienos buvo uždarytos“, – atsakė kepėjas.

Lietuvą, ypač Vilnių, jis neblogai pažįsta: „Maždaug prieš 20 metų gyvenau Lietuvoje, dirbau Standartų spaustuvėje – vokiečių įmonė, gaminanti spausdinimo mašinas, mane kviesdavo instaliacinėms sistemoms sumontuoti.

Dar ir dabar turiu Rygoje savo įmonę, kurioje dirba mano programuotojai, bet pats grįžau į gimtuosius Cėsis ir štai ką dabar veikiu – maitinu tautą“, – nusijuokė vyras.

Viešbučiams – išbandymai

21 metų Inara Činikailo – geriausia jaunoji Latvijos gitaristė. Ji ketino pernai rudenį imtis klasikinės gitaros studijų Klaipėdos universitete pas profesorių Julių Kurauską, tačiau asmeninis gyvenimas juos pakoregavo ir ji turėjo likti Daugpilyje.

Viešbučio „Homelike“ administratore I.Činikailo įsidarbino sausį, o kovą atslinko koronaviruso pandemija.

„Svečių neliko. Mes, aštuoni darbuotojai, išėjome į prastovas. Nors dirbau neilgai, gaudavau subsidiją. Ji sudarė 70 proc. algos – apie 500 eurų. Tai – individualu, kiekvienam darbuotojui buvo mokamos skirtingo dydžio subsidijos.

Viešbutis, kuriame dirbu, nedidelis, jį įkūrė iš emigracijos grįžusi latvių šeima. Tad ir ištverti karantiną buvo paprasčiau nei netoliese esančiam Daugpilio viešbučiui „Latgola“.

Jame buvo atleista net 50 darbuotojų, nes jis negavo jokios paramos. Ir tik dėl to, kad prieš trejus metus būta kažkokių ginčų su Mokesčių inspekcija“, – pasakojo Inara.

Atokiau miestų, Zaubės savivaldybėje, Anos kaime, esantis viešbutis „Annas Hotel“ per karantiną patyrė sukrėtimą, bet ne tokį smarkų, kokie purtė viešbučius Lietuvoje.

„Svečių buvo mažai, bet mes dirbome. Paskelbus karantiną situacija keisdavosi valandomis. Anksčiau ypač dažni mūsų svečiai būdavo lenkai. Jie skambindavo, prašydavo dar pasaugoti rezervacijas, vėliau jas atšaukdavo, nes nebuvo galimybių nei atskristi, nei atvažiuoti.

Mūsų patalpos didelės, o numerių nedaug: turime 9 apartamentus, yra ir SPA zona: pirtys, baseinas. Taigi vietos pakanka tiek, kad atitiktų reikalavimus. Per karantiną čia ilsėdavosi patys latviai. Nuo gegužės 15-osios, kai viskas atšilo, pradėjome dirbti visu pajėgumu – viskas užimta“, – sakė „Annas Hotel“ administratorė Lyva.

Prasčiau buvo tam apgyvendinimo paslaugų verslui, kuris nesiūlė kitokių paslaugų, tik apgyvendinimo ir maitinimo.

„Per karantiną komplekso savininkas atsakinėjo į klientų skambučius, pats vos nepuldamas į paniką. Pas mus juk daugybę metų ilsėdavosi vokiečiai.

Karantinas užkirto sienas, tad kai kuriems jų grąžinome rezervacijos pinigus, kai kuriems perkėlėme atostogų laiką į kitą vasarą. Treti, ko gero, atostogaus kaip planavę, nes susisiekimas su daugeliu šalių jau yra atkurtas“, – sakė prie Baltijos jūros, Skultės savivaldybėje, esančio poilsio komplekso „Lauču akmens“ atstovas Danielis Zvidrinis.

Latviai elgėsi kitaip nei lietuviai. Įvedę karantiną kaimynai neuždarė nei SPA, nei kavinių ar restoranų.

Galėjo masažuotis

„Nebuvo nė dienos, kad neturėtume lankytojų“, – patikino poilsio ir pramogų centro „Silene Resort & Spa“ vadovė Rita Pudanė. Ir valdžia tai leido?

„Mūsų sveikatos apsaugos ministrė Ilze Viņķele pasielgė apdairiai. Ji suvokė, kad paslaugų poreikis niekur nedings – žmonės trauks pas masažuotojus į pogrindį. Tad kam rizikuoti?

Todėl liko dirbti SPA – vandens procedūrų centrai, darbavosi ir masažo specialistai. Dėmesys saugos priemonėms ir dezinfekcijai buvo išskirtinis“, – paaiškino R.Pudanė.

Ir tai pasiteisino – Latvijoje užsikrėtusių koronavirusu ir sirgusių COVID-19 visada buvo mažiau nei Lietuvoje, o sveikatinimo paslaugų įmonės neprarado pinigų. Pavyzdžiui, „Silene Resort & Spa“ nugaros masažas ir tai, kas parduodama kartu – pirtis ir vandens procedūros, klientui kainuoja 48 eurus. Taigi nesustabdžiusieji veiklos karantiną ištvėrė ne taip ir sunkiai.

Pritilo muzikos garsai

Diana Zirninia, Rėzeknės kultūros, konferencijų ir koncertų centro „Gors“ vadovė:

„Per karantiną turėjome viską uždaryti, bet vos tik jis buvo sušvelnintas, gegužės viduryje atidarėme parodų zoną – pratęsėme parodą, kuri buvo parengta prieš pat karantiną.

Pertvarkėme mažąją teatro salę taip, kad joje žiūrovai galėtų susėsti laikydamiesi atstumo, – sunešėme iš viso „Gors“ centro minkštasuolius – vietoj 200 žiūrovų salėje susodindavome 25, o dabar jau joje leidžiama susėsti 100 žiūrovų.

Reikėjo kažkaip suktis, susigrąžinti žiūrovus, todėl sugalvojome mažų koncertų seriją. O šiuo metu bandome valdžios reikalavimų sienoje pramušti skylę ir didžiosios salės žiūrovams.

Joje telpa apie 1000 žmonių, bet pagal dabartinius saugumo reikalavimus leidžiama susėsti tik 200, nors dėl erdvės dydžio galėtų daug daugiau. Tai mus žlugdo. Deramės su Kultūros ministerija, nes kas kompensuos už tai, ką tokiais nelogiškais reikalavimais pridirbo valstybė?

Atidarėme atnaujintą kavinę „Zids“ – mums svarbu pasinaudoti kiekviena galimybe, kad tik neprarastume žmonių, kuriuos prisijaukinome per septynerius centro gyvavimo metus.

Taigi į kavinę ateina tie, kurie galbūt neateina į renginius, o mums reikia ir visų lankytojų, ir žiūrovų salėse, ir pinigų.

Be to, kiekviename įstatyme galima rasti spragų. Mes aptikome landą ir surengėme koncertus lauke.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.