Interviu visuomeninei televizijai E. Levitas sakė, kad jo vyriausybė yra suformulavusi Latvijos nuostatą dėl elektros pirkimo iš Astravo AE. Anot jo, Ryga „neturi priežasčių visiškai atmesti tokio pirkimo esant tam tikroms situacijoms“. Vis tik prezidentas pažymėjo, kad jo asmeninė nuomonė dėl šių klausimų yra „truputį kitokia“.
Lietuva su Latvija ir Estija šuo metu derasi dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, tačiau prieštaraujant Latvijai kol kas nepavyksta pasiekti solidaraus trijų šalių boikoto Astravo AE elektrai.
E. Levitas sakė, kad Europos Komisija, atliksianti svarbų tarpininkės vaidmenį sprendžiant šį klausimą, jau yra pateikusi pasiūlymų, kuriuos priėmė Estija ir Latvija, bet tikėtina, jog Komisija šiuo metu dirba, kad šį pasiūlymą pagerintų. Tikimasi, kad Komisijos pasiūlymu būtų suformuluota visų trijų Baltijos šalių pozicija elektros pirkimo iš Astravo AE klausimu.
Paklaustas, ar jam neatrodo keista, kad Baltijos šalys nesugeba pačios susitarti dėl šios problemos, E. Levitas pažymėjo, kad tam „reikia bendradarbiavimo įgūdžių“, o Europos Komisija susiklosčius tokioms situacijoms gali būti naudinga tarpininkė.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę išsiuntė laišką EK pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen), kuriuo siekia atkreipti jos ir visos EK dėmesį Astravo AE projekto keliamą grėsmę Lietuvos, Baltijos regiono ir Europos Sąjungos žmonių saugumui bei gerovei.
Branduolinę jėgainę netoli Lietuvos valstybinės sienos stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektas finansuojamas Rusijos valstybine paskola. Jėgainė turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieneriems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.
Anksčiau šią savaitę Baltarusijos ambasadorius Rusijoje Vladimiras Semaška sakė, kad branduolinis kuras į Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių bus pradėtas krauti rugpjūčio mėnesį.
