Uostamiestyje kuriasi ir nuo vidurdienio veiklą pradeda laikinosios kavinės, savo prekystalius ruošia iš Klaipėdos, aplinkinių rajonų ir visos Lietuvos suvažiavę amatininkai, tautinio paveldo puoselėtojai. Jų šiemet bus beveik perpus mažiau nei ankstesniais metais – bemaž 400.
Laikinosios prekybos vietos išretintos taip, kad nesudarytų žmonių spūsčių bei išbarstytos didesnėje teritorijoje.
Tikslas – saugi Jūros šventė
Šiemetė 61-oji Jūros šventė šiemet bus kitokia. Šventės mastelį, renginių įvairovę ir gausą pakeitė pasaulinės pandemijos kontekstas.
Organizatoriai ir visuomenės sveikatos specialistai žmones, atėjusius į šventę, ragina laikytis infektologų rekomendacijų, saugoti savo ir kitų sveikatą.
Visa šventės kultūrinė programa sudaryta taip, kad pasirodymai neužtruktų ilgiau nei 15 min., po jų bus daromos pertraukos, o veiksmas atgis arba persikels į kitas vietas jau išsiskirsčius žmonių srautams.
Tam, kad nesusidarytų publikos spūstys, organizatoriai neskelbia tikslių renginių laikų, ragindami žmones laiką leisti saugiai vaikštinėjant, bendraujant kavinėse, o kultūrinės programos dalyviai patys atkeliaus pas žiūrovus.
Didžiausi ir daugiausiai publikos dėmesio sulaukdavę akcentai: Jūros šventės eisena, fejerverkai, šokančių ir dainuojančių fontanų programa bei didieji koncertai – apskritai neįvyks.
Naujos aplinkybės padiktavo naujas idėjas
„Naujos aplinkybės privertė ieškoti naujų raiškos formų.
Pavyzdžiui, koncertinės scenos persikėlė į vilkikus ir drauge su atlikėjais migruos iš vienos miesto erdvės į kitą, taip neleisdamos susitelkti didesnėms žmonių grupėms“, – sako Jūros šventės 2020 projekto vadovė Rūta Steponavičienė.
Ant mobiliųjų scenų per du šventės vakarus pasirodys populiariausi Lietuvos atlikėjai ir grupės: Vidas Bareikis, Saulius Prūsaitis, „The Roop“, DJ „Radistai“, „The Ditties“, „Voicelles“.
Dar viena muzikine erdve savaitgalį taps Dangės upė, kurioje vakarais kursuos laivelis su muzikine scena ant denio. Čia ir daugelyje kitų senamiesčio erdvių savo talentu ir kūrybiniais projektais dalinsis uostamiesčio kūrėjai – muzikos, teatro bei šokio profesionalai ir tiesiog entuziastai, po karantino tylos grįžtantys pas publiką, turintys galimybę dirbti ir užsidirbti.
Šventės vėliavnešys – burlaivis „Brabander“
Vėliavos pakėlimas įprastai tapdavo daugiatūkstantinės Jūros šventės eisenos kulminaciniu momentu. Tradiciją, į gatves išvesdavusią tūkstančius jūrinės bendruomenės atstovų, keis atraktyvus veiksmas ant vandens.
Penktadienio pavakare nuo Kruizinių laivų terminalo krantinių bus galima stebėti į Klaipėdą suplaukusių „Baltic Sail“ burlaivių burių paradą ir istorinės tradicijos, vadinamojo Nacijų saliuto, inscenizaciją, kurią įgyvendins Klaipėdon iš visos Lietuvos suvažiavę istorinių karybos klubų artileristai.
Pro Kruizinių laivų terminalą plaukiantys laivai senovinių patrankų šūviais sveikins krantą, kranto artileristai atsakys tuo pačiu. Jeigu oro sąlygos bus palankios, pakrantėje turėtų nugriaudėti virš dviejų dešimčių šūvių. Flotilei jau prisišvartavus ant klaipėdietiškojo burlaivio „Brabander“ stiebo bus iškelta Jūros šventės vėliava, kuri čia plevėsuos iki sekmadienio vakaro.
Visą savaitgalį Kruizinių laivų terminalo krantines puošiantys „Baltic Sail“ burlaiviai nebus vieniši, Dangės krantines per šventę puoš mažesnių gabaritų laivai – Istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ laivynas. Ši Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva, kasmet suburianti Lietuvos tradicinės laivybos puoselėtojus bei senųjų laivų meistrus, šiemet turės svečių iš Estijos ir Lenkijos.
Kitokia ceremonija
Vienas gražiausių ir didingiausių Jūros šventės renginių – Žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija, kuri tradiciškai vyksta šeštadienio vidurdienį Baltijos jūroje, šiemet turės naują ir stiprų akcentą.
Susiję straipsniai
Į ceremoniją jungiasi ne tik Karinės jūrų pajėgos, „Baltic Sail“ burlaivių flotilė, tarnybinis uosto įmonių laivynas ir pramoginiai laivai, bet ir NATO orlaiviai, Lietuvoje atliekantys ES oro erdvės apsaugos misiją.
Praėjus kelioms minutėms po vidurdienio NATO naikintuvai praskris virš ceremonijos vietos, taip pagerbdami iš jūrų negrįžusius žmones. Į pagerbimo vietą kariniu laivu „Kuršis“ plauks ir prezidentas Gitanas Nausėda su palyda.