Kad pagrįstų savo deklaruotas pajamas, VMI darbuotojai vairuotojui nurodė gauti keleivių vežimo organizatorės „eTransport“ raštą, patvirtinantį, jog vairuotojas į rankas gavo tik 30 proc. pajamų: kad buvo atskaitytas mokestis už naudojimąsi platforma, kurą, automobilio nuomą, remontą ir kita.
Tuo metu patys įmonės atstovai tikina, kad darbuotojų neįdarbina – vairuotojams teikia tik užsakymus, todėl mato tik bendras jų pajamas, o savo pelną vairuotojai turi sekti patys.
Padarė klaidų
„Iš VMI gavau raštą, kad pagal įmonės „eTransport“ pateiktą informaciją aš 2018 m. neva uždirbau 15 tūkst. eurų. Tokią sumą galėjo būti sumokėję keleiviai, kuriuos aš pavežėjau, tačiau nuo šios sumos yra atskaitomi pinigai, kurie eina pačiai įmonei (pinigai už degalus, už iškvietimus). Su įmone buvo sutarta, kad mums, pavėžėjams, bus mokama 30 proc. nuo keleivių sumokėtos sumos.
Kiekvieną dieną, pasibaigus pamainai, įmonės „Comfort“ padalinio vadinamasis „brigadininkas“ paskaičiuodavo bendras pajamas, ir, išskaičiavęs pinigus už kurą, iškvietimus, likusius 30 proc., kurie priklauso mums, atiduodavo grynais. Tad maksimaliai galėjau gauti apie 4,5 tūkst. eurų, kuriuos ir deklaravau VMI“, – pasakojo pavėžėjas.
Anot jo, VMI darbuotojai prašė iš pajamas pateikusios įmonės gauti raštą, patvirtinantį, kad vairuotojas iš tiesų į rankas gavo tik 30 proc. sumos.
„VMI nurodė man pristatyti iš „eTransport“ raštą, įrodantį, kad 15 tūkst. eurų buvo bendrai iš keleivių surinkti pinigai, o 30 proc. sudaro 4,5 tūkst. eurų, kaip aš ir buvau nurodęs. Tą raštą turėtų pasirašyti įmonės vadovas ir buhalteris. Tačiau aš to nesulaukiu.
Paaiškėjo, kad tokia pati suma nurodyta ir kitam kolegai, dar vienam – šiek tiek mažesnė, 12 tūkst. eurų. Tačiau modelis tas pats. Iš kolegų patirties žinau, kad įmonė nelinkusi šio klausimo spręsti, o mes visai nenusiteikę mokėti mokesčių už didžiulius pinigus, kurių nesame uždirbę. Ir dėl ko turėtume porai metų lįsti į skolas dėl kažkokios įmonės machinacijų?
Matyt, tie pinigai jau seniai paimti ir panaudoti, o jie dabar nori tiesiog taip chaotiškai juos išmėtyti, nurodant, kad juos gavo vairuotojai. Kol visi aiškinsis, kol galbūt VMI areštuos mūsų sąskaitas, kol mes bylinėsimės, jie tas problemas išsispręs“, – svarstė pavėžėjas ir pripažino, kad klaidų padarė ir jis pats.
„Pirma, žinodami, kad vykdomas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrimas, tikėjomės, kad „nauja“ įmonės vadovybė nustos klastojusi duomenis. Klydome.
Antra, neturėjome apskaitos žurnalo, nes padalinio vadovai aiškino, kad, būdami tik pavežėjai, o ne taksistai, privalome turėti tik Pinigų paėmimo kvitus, kurių, kaip taisyklė, reikalaudavo tik menkas nuošimtis keleivių, pavyzdžiui, į komandiruotes atvykę užsienio šalių piliečiai.
Deklaruodami pajamas VMI, nurodėme realiai gautas pajamas, o ne „eTransport“ pateiktus skaičius, kurie absoliučiai neatitinka realybės. Deja, bet VMI pareigūnai mūsų liudijimais atsisako tikėti“, – apgailestavo pašnekovas.
Patys atsako už buhalteriją
Tuo metu „eTransport“ vadovas Virginijus Kukalis portalui lrytas.lt paaiškino, kad įmonė – tik dispečerinė, ir vairuotojams teikia tik užsakymus.
„Vairuotojų neįdarbiname ir nemokame atlyginimų. Vairuotojai pasirašo su mumis bendradarbiavimo sutartis. Dauguma veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymas arba būna įdarbinti trečiųjų asmenų mažosiose bendrijose arba kitokio statuso įmonėse. Mes į jų susitarimus su trečiaisiais asmenimis nesigiliname.
Vieni vairuotojai automobilius nuomoja ar turi kitokį susitarimą su automobilių savininkais, kiti važinėja savais – mes automobilių neturime. Bet kokiu atveju matome tik vairuotojų pajamas, o ne pelną. Ką vairuotojai vadina 30 proc., matyt, yra jų pelnas. Mes nežinome apie kiekvieno vairuotojo susitarimus su automobilių savininkais ir pateikiame tik pajamas, kurias matome mūsų sistemoje“, – aiškino V.Kukalis.
Anot jo, keli vairuotojai iš tiesų lankėsi įmonėje su prašymais, kad bendrovė mokesčių inspekcijai pateiktų mažesniąją – 30 proc., sumą.
„Mes to daryti negalime, nes tai būtų pajamų padirbinėjimas. Darome prielaidą, kad vairuotojai iki galo neišsiaiškinę ir nepasidomėję įstatymais nesugebėjo sekti ir apskaityti savo pajamų. Vykdant individualią veiklą, vairuotojai patys atsako už savo buhalteriją ir turime ne vieną pavyzdį, kai vairuotojai per metus surenka nuo 35 tūkst. iki 40 tūkst. eurų ir nesikreipia į mus dėl VMI pateiktų klaidingų skaičių“, – teigė įmonės vadovas.
Prašė patikslinti
VMI Mokestinių prievolių departamento vyresn. patarėja Inga Gedminienė lrytas.lt aiškino, kad VMI, gavusi duomenis iš keleivių vežimo organizatorių – pavėžėjimo platformų, šių metų birželį išsiuntė laiškus gyventojams, vykdantiems pavežėjimo veiklą, su prašymu patikslinti ankstesnių metų deklaracijas.
Laiškų sulaukė tie gyventojai, kurių deklaruotos pajamos iš pavežėjimo veiklos nesutapo su keleivių vežimo organizatorių pateiktais duomenimis.
VMI atstovės teigimu, vykdydamas savarankišką veiklą, tokią kaip pavėžėjo, asmuo privalo vesti savo pajamų ir išlaidų apskaitą, o keleiviams išduoti apskaitos dokumentą.
„Kai gyventojas vykdo savarankišką veiklą su pažymą, kuria versdamasis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, kuriai būdingas savarankiškumas, versliškumas – ekonominės naudos siekimas, o tokią veiklą paprastai vykdo pavežėjimo paslaugas teikiantys gyventojai, tai nepriklausomai nuo to, kokią pavėžėjimo platformą jis naudoja teikdamas pavežėjimo paslaugą, jis privalo vesti apskaitą bei Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, o prekių ar paslaugų pirkėjams privalo išduoti vieną iš apskaitos dokumentų: sąskaitą faktūrą, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą arba kasos aparato kvitą“, – aiškino I.Gedminienė.
Pavėžėjo gautos pajamos gali būti sumažinamos pavėžėjo patirtomis išlaidomis, pateikiant metinę pajamų deklaraciją, tačiau išlaidos turi būti pagrindžiamos atitinkamais dokumentais.
„Tarkime, tokiu atveju, kai vairuotojas suteikė pavėžėjimo paslaugų klientams už 15 tūkst. eurų, tačiau, teikiant šias paslaugas patyrė įvairių išlaidų už 11,5 tūkst. eurų (mokestis už naudojimąsi platforma, kuras, remontas, automobilio nuoma, jo valymas ir t.t.), tai deklaruodamas visas pajamas jis gali įrašyti visas patirtas faktines išlaidas ir 5 proc. pajamų mokesčius mokėti nuo skirtumo t. y. tik nuo 4,5 tūkst. eurų. Faktiškai patirtas išlaidas gyventojas turi pagrįsti atitinkamais, juridinę galią turinčiais dokumentais“, – nurodė VMI.
Kitas išlaidų atėmimo variantas – pasirenkant sumą, lygią 30 proc. gautų uždirbtų individualios veiklos pajamų, kurios nereikalaujama pagrįsti atitinkamais dokumentais.
„Arba dar vienas pavyzdys: pavėžėjas vykdo individualią veiklą pagal pažymą ir perka pavėžėjimo platformos teikiamas paslaugas. Nuo savo gautų pajamų jis 40 proc. sumoka komisinį mokestį už teisę naudotis platforma. Jei iš viso per metus jis gavo 15 tūkst. eurų pajamų, jas ir turi deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje. 40 proc. komisinį mokestį jis turi deklaruoti kaip patirtas veiklos išlaidas ir pajamų mokestį (5 proc.) sumokėti ne nuo 15 tūkst., o nuo 9 tūkst. eurų“, – patarė VMI atstovė.
Šiuo metu Lietuvos teritorijoje veiklą vykdo 7 keleivių vežimo organizatoriai, kurie per mobiliąsias programėles sudaro sąlygas vežėjams ir keleiviams susitarti dėl vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais.
