Pasitaikė proga nusileisti į požemį – vanduo iš jo jau šimtmetį plūsta į vilniečių gertuves

Ištuštinus vandens rezervuarą seniausia, bet vis dar veikianti Vilniaus vandenvietė šią savaitę buvo trumpam atvėrusi duris lankytojams.

Apžiūrėti 1914 m. statytą vandenvietę pavyko kelioms dešimtims vilniečių.<br>„Vilniaus vandenys“ nuotr.
Apžiūrėti 1914 m. statytą vandenvietę pavyko kelioms dešimtims vilniečių.<br>„Vilniaus vandenys“ nuotr.
Apžiūrėti 1914 m. statytą vandenvietę pavyko kelioms dešimtims vilniečių.<br>„Vilniaus vandenys“ nuotr.
Apžiūrėti 1914 m. statytą vandenvietę pavyko kelioms dešimtims vilniečių.<br>„Vilniaus vandenys“ nuotr.
Apžiūrėti 1914 m. statytą vandenvietę pavyko kelioms dešimtims vilniečių.<br>„Vilniaus vandenys“ nuotr.
Apžiūrėti 1914 m. statytą vandenvietę pavyko kelioms dešimtims vilniečių.<br>„Vilniaus vandenys“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2020-08-02 12:29

Kas penkerius metus Sereikiškių vandenvietės vandens rezervuaras ištuštinamas, kad būtų galima išvalyti ant sienų susikaupiančias mangano ir geležies nuosėdas. Po to jis vėl pripildomas vandens.

Tai vienintelė taip ilgai veikianti vandenvietė ir šiandien požeminiu vandeniu aprūpinanti centro ir Senamiesčio gyventojus.

„Turime galimybę tapti istorinio įvykio, kuris pasikartoja tik kas penkeri metai, liudininkais, – sakė bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. – Tai, kad 106 metus skaičiuojanti pirmoji Vilniaus mieste vandenvietė vis dar veikia ir garantuoja kokybišką vandens tiekimą tūkstančiams gyventojų, įrodo, kad tuometinės vandens tiekimo technologijos nenusileido, o gal net buvo pranašesnės už šiuolaikines.“

Pasak ekskursiją po vandenvietę vedusio senojo Vilniaus tyrinėtojo Dariaus Pocevičiaus, būtent nuo šios vandenvietės ir buvo pradėta rašyti pirmojo centralizuoto vandentiekio mieste istorija.

Vis dar veikianti vandens siurblinė su rezervuarais buvo pastatyta 1914 metais.

Po 30 metų traukdamasi nacių kariuomenė susprogdino rezervuarą ir siurblinės pastatą, tačiau 1945-aisiais, pasitelkus karo belaisvius, ji buvo atstatyta. Šiandien siurblinė vis dar veikia.

Vandens atsargos laikomos antrą šimtmetį skaičiuojančiame rezervuare po žeme.

Rezervuaras sumūrytas iš šimtamečių raudonų plytų, kurios, nepaisant nuolatinės drėgmės, puikiai išsilaikiusios.

Rezervuaro talpa – 3500 kubinių metrų (2 kameros po 1750 kubinių metrų). Vanduo čia imamas iš 11 gręžinių. O per parą gyventojams patiekiama 4,5–5 tūkst. kubinių metrų vandens.

Anot „Vilniaus vandenų“ atstovų, šią vandenvietę galima pavadinti net strategine, nes iš jos vanduo tiekiamas 12 tūkst. vartotojų, tarp kurių visos svarbiausios šalies institucijos – Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra.

Šimtametė vandenvietė nereikalauja ypatingos priežiūros. Kas penkeri metai iš jos rezervuaro išleidžiamas vanduo ir vandens talpykla išvaloma. Mangano ir geležies nuosėdų susidarymas ant sienų – natūralus procesas, nedarantis jokios įtakos nei vandens skoniui, nei kokybei.

Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo prižiūrimoje teritorijoje eksploatuoja 34 vandenvietes.

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį daugiau nei 263 tūkst. klientų. Per parą ši bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kubinių metrų vandens.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.