VLRD ir „LG Cargo“ nuo šių metų vasario įrangą, prekes ir paslaugas perka vadovaudamosi viešuosius pirkimus reglamentuojančiais įstatymais. Taip tvirtina „Lietuvos geležinkeliai“.
Tačiau kai kurie galimi tiekėjai net nekviečiami į tokius konkursus ir apie juos sužino nebent iš konkurentų.
Už borto likę dalyviai mėgino skųstis geležinkelių kompaniją kontroliuojančiai Susisiekimo ministerijai, tačiau sulaukė atsakymo, neva įmonė tvirtina viską daranti pagal taisykles.
Tačiau „Lietuvos ryto“ turimi dokumentai rodo, kad įvairių prekių bent jau VLRD mėgina ieškoti aplinkiniais keliais, kartais net patekdamas į visišką pelkę.
Susimokėjo iš anksto
Jau anksčiau „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė paskelbė sieksianti kuo daugiau prekių įsigyti tiesiogiai iš gamintojų – neva taip bus pigiau.
Net ir tapusi perkančiąja organizacija bendrovė VLRD šįmet ne kartą be jokių konkursų kreipėsi į vietos bei užsienio kompanijas ir prašė pateikti siūlymus dėl reikalingos įrangos. Įdomiausias buvo lokomotyvų trinkelių pirkimo atvejis.
Jas gamina Serbijos bendrovė „Livnica Požega“, kurios atstovo kontaktus, matyt, kažkas turėjo iš ankstesnių laikų.
Susisiekus su juo buvo gautas sutikimas pristatyti trinkeles, tačiau žmogus kažkodėl pranešė, kad tai padarys Turkijos įmonė „Handpack Teknoloji“.
Įtarimų nesukėlė net ir prašymas pervesti 100 procentų avansą. Todėl netrukus pinigai – 16,05 tūkst. eurų – nukeliavo į nurodytą Turkijos banką.
Pinigus tiesiog nugvelbė
Tačiau užsakytos įrangos net ir sumokėjusi įmonė taip ir nesulaukė. Kilus sumaiščiai paaiškėjo, kad siekdama sutaupyti bendrovė VLRD pasimovė ant sukčių kabliuko.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, tokį užsakymą atlikusi VLRD vadybininkė netgi kreipėsi į „Livnica Požega“ atstovaujančią Latvijos įmonę, tačiau ji nieko negalėjo pagelbėti.
Tuomet teko prašyti pagalbos teisėsaugininkų.
Anot „Lietuvos geležinkelių“ atstovo Manto Dubausko, VLRD su įmone „Handpack Teknoloji“ sutarties nesudarė.
Tačiau dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų įsilaužus į vieno tiekėjo elektroninį paštą šiai įmonei buvo padaryti keli pavedimai. Dėl tokių galimai nusikalstamų veiksmų tiek užsienio tiekėjas, tiek ir VLRD kreipėsi į teisėsaugos institucijas“, – teigė M.Dubauskas.
Jo tvirtinimu, tyrimas vis dar tebevyksta.
Sulaukė dūrio teisme
Tuo metu į konkursus nekviečiami tiekėjai, kurie neslepia patekę į vadinamuosius juoduosius geležinkelininkų sąrašus, mina teismų slenksčius.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas nusprendė stabdyti maždaug 50 tūkst. eurų vertės VLRD paskelbtą riedmenų stabdžių atsarginių detalių pirkimo konkursą. Tai padaryta įmonės „Skinest Baltija“, kurios pateikto siūlymo pirkėjas net nevertino, prašymu.
„Sprendimas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones mus džiugina, bet nesu įsitikinęs, kad jis pakeis įsisenėjusią praktiką tiesiog nepaisyti priežiūros institucijų ir teismų nuomonės“, – sakė „Skinest Baltija“ vadovas Valdas Rasimas.
Anot jo, Apeliacinis teismas sausį galutinai nutarė, kad VLRD turėtų vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. O Viešųjų pirkimų tarnyba išvadą dėl bendrovės prievolės tapti perkančiąja organizacija paskelbė dar 2019 metų birželį.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas M.Dubauskas tvirtino, kad įmonės teisininkai dar sprendžia, ar skųsti bendrovei nepalankų sprendimą.
Pasak jo, įstatymai leidžia įmonei be viešųjų pirkimų procedūrų įsigyti prekių tais atvejais, kai jos yra naudojamos gaminiams, kurie tiekiami ne patiems „Lietuvos geležinkeliams“ arba jų antrinėms bendrovėms, o trečiosioms šalims.
