Mažai pažintas latvių gyvenimas Kurše: kepa gurmaniškus kepsnius bei atveria slapčiausius požemius

Keliones verta planuoti, net jei jos nėra tolimos, – Latvijoje yra tokių vietų, į kurias ruošiantis reikėtų iš anksto tartis su šeimininkais. Kitaip nepavyktų paragauti jautienos kepsnio ar patekti į karinę bazę, kurioje sovietmečiu buvo klausomasi, ką kalba povandeninius laivus statantys norvegai.

 Latvijos žmonės turi ką parodyti pas juos atvykstantiems kaimynams.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 Latvijos žmonės turi ką parodyti pas juos atvykstantiems kaimynams.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 "Brūzilu liellops" ūkis ir jo šeimininkai A.A.Štencelė su vyru Vilniu.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 "Brūzilu liellops" ūkis ir jo šeimininkai A.A.Štencelė su vyru Vilniu.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 "Brūzilu liellops" ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 "Brūzilu liellops" ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 "Brūzilu liellops" ūkis ir jo šeimininkai A.A.Štencelė su vyru Vilniu.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 "Brūzilu liellops" ūkis ir jo šeimininkai A.A.Štencelė su vyru Vilniu.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 "Brūzilu liellops" ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 "Brūzilu liellops" ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 A.Srėbalienės nuotr.
 A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
P.Guobzemis ir jo „Nornieki“ ūkis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga. Pasak Kristi, tai miestas, kurio senovinį žavesį stengiamasi išsaugoti.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga. Pasak Kristi, tai miestas, kurio senovinį žavesį stengiamasi išsaugoti.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Paminklas aktoriui Ė.Valteriui.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Paminklas aktoriui Ė.Valteriui.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Žuvies patiekalai garsina Kuldygos restoraną „Goldingen Room“.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Žuvies patiekalai garsina Kuldygos restoraną „Goldingen Room“.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Fotogeniškoji Kuldyga.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilis ir jo smagybės.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Riežupės smėlio urvuose gėlės žydi ne vieną savaitę.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Riežupės smėlio urvuose gėlės žydi ne vieną savaitę.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Parkas prie Riežupės smėlio urvų. <br> A.Srėbalienės nuotr.
 Parkas prie Riežupės smėlio urvų. <br> A.Srėbalienės nuotr.
Viešbutis „Srundas muiža“.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Viešbutis „Srundas muiža“.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Viešbutis „Srundas muiža“.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Viešbutis „Srundas muiža“.<br> A.Srėbalienės nuotr.
„Piza“ kaimo turizmo sodyboje jūra ošia vos ne po langais.<br> A.Srėbalienės nuotr.
„Piza“ kaimo turizmo sodyboje jūra ošia vos ne po langais.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Nuo „Piza“ kaimo turizmo sodybos iki jūros – vos keli šimtai metrų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Nuo „Piza“ kaimo turizmo sodybos iki jūros – vos keli šimtai metrų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Nuo „Piza“ kaimo turizmo sodybos iki jūros – vos keli šimtai metrų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Nuo „Piza“ kaimo turizmo sodybos iki jūros – vos keli šimtai metrų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jaunmuokų pilis laukia ir turistų, ir apsigyventi norinčių svečių.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jaunmuokų pilis laukia ir turistų, ir apsigyventi norinčių svečių.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jaunmuokų pilis laukia ir turistų, ir apsigyventi norinčių svečių.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jaunmuokų pilis laukia ir turistų, ir apsigyventi norinčių svečių.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Oviši švyturys.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Oviši švyturys.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Žvilgsis iš Oviši švyturio aukštybių.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 Žvilgsis iš Oviši švyturio aukštybių.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 Oviši švyturys.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Oviši švyturys.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Iveta į Oviši švyturį, lydėdama turistus, per dieną pakyla ne vieną dešimtį kartų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Iveta į Oviši švyturį, lydėdama turistus, per dieną pakyla ne vieną dešimtį kartų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilio radioastronomijos centras. Buvęs karininkų miestelis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Ventspilio radioastronomijos centras. Buvęs karininkų miestelis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Radioastronomijos centro naujoji antena.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Radioastronomijos centro naujoji antena.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Su šia antena buvo klausomasi, ką kalba povandenius laivus statę norvegai.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Su šia antena buvo klausomasi, ką kalba povandenius laivus statę norvegai.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Požeminių tunelių schema.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Požeminių tunelių schema.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Požeminiai tuneliai - sovietmečio palikimas. Juos įveikti tamsoje norinčių netrūksta.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 Požeminiai tuneliai - sovietmečio palikimas. Juos įveikti tamsoje norinčių netrūksta.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (60)

Specialiai LR iš Latvijos

Aug 4, 2020, 9:17 PM, atnaujinta Aug 5, 2020, 1:19 PM

Įtinka ir gurmanams 

Pievoje – gausybė besiganančių galvijų, ir staiga kažkas – lyžt – perbraukia per nugarą. Atsigręžiu, o šalia šnopuoja didžiulės baltos karvės nosis.

Dar viena kita akimirka, ir milžiniški šarolė veislės galvijai apstoja į ganyklą atvežusio šeimininko pikapą.

„Neužsibūkime čia, nes tuoj jie visi ims glaustytis prie mašinos“, – ir Vilnis Štencelis, apsukęs ratą aplink bandą, pikapą nuvairuoja link namų.

Štai tokia gali būti pirmoji pažintis su vakarine Latvijos žeme Kuršu – vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos esančiu galvijų ūkiu „Brūzilu liellops“.

Nuo Vilniaus tai – nearti. Iki Brūzilų kaimo, esančio Saldaus rajone, apie 450 kilometrų kelio, nuo Kauno – 100 kilometrų mažiau. O štai nuo Mažeikių jis apskritai ranka pasiekiamas – pakaktų ir 20 minučių.

Pasak ūkio šeimininkės Agnesės Arnės Štencelės, juodu su vyru – ne virėjai, bet iš anksto susitarus galima ne tik paganyti akis į limuzinų, šarolė, angusų veislių galvijus, bet ir užsisakyti brandintos jautienos kepsnį.

Pats Vilnis jį iškepa, bet tik tada, kai tarp gausybės ūkio darbų gali skirti laiko svečiams priimti.

Šis ūkis, turintis apie 1600 ha žemės, gyvena iš gyvulininkystės: augina ir mėsinių, ir pieninių veislių galvijus, pagal išankstinius užsakymus prekiauja jautiena, o kartu stengiasi rasti laiko edukacijai – aprodo ūkį žmonėms, kurie keliaudami po Latviją nori pamatyti tikrą kaimą.

Ožkos ir stručiai

Kurše yra ir kita gyva lankytina vieta. Tai plunksnomis išdabintas ūkis – stručių ferma „Nornieki“ Snėpelės savivaldybėje. Plunksnų čia yra visur: aksesuaruose, skrybėlaitėse, restorane ant staliukų, ūkio šeimininkės gaminamų kosmetikos priemonių pakuotėse.

Tai – ūkis, kuriame gyvenimas kone prieš dešimtmetį ėmė suktis apie stručius, o vėliau jame atsirado ir mėsinių boerų veislės ožkų.

„Nornieki“ ūkį įkūrė Pėteris Guobzemis ir jo šeima. Į Snėpelės rajoną, kur turėjo paveldėjęs 40 ha žemės, jis persikėlė gyventi iš Kuldygos.

„Žemės nebuvo tiek, kad pakaktų dideliam gyvulių ūkiui“, – užsiminė vyras. 2011-aisiais jis nusipirko šešis paukščius, o dabar „Nornieki“ yra didžiausia stručių ferma Latvijoje.

Šių paukščių mėsa tiekiama geriausiems šalies restoranams ir prieš metus atidarytam savam restoranui. Jis buvo atvertas, kad atvykę apžiūrėti ūkio žmonės turėtų kur pavalgyti.

„Ekskursijas po ūkį vedu arba aš, arba mano žmona. Bet geriausias gidas yra mano tėvas. Žmonės negali juo atsižavėti“, – patikino P.Guobzemis.

Ūkyje galima pamatyti iš kiaušinio ką tik išsiritusius stručiukus, apžiūrėti didžiuosius paukščius, pakalbinti ožkas. O tada, žinoma, ir paužkandžiauti.

Fotografų mylimoji

Tereikia pusvalandžio, kad išvykęs iš „Nornieki“ ūkio atsidurtum pačiame Kuldygos centre.

Pavydu, nes čia automobilio statymas porą valandų – nemokamas. Tiek pakanka Kuldygai apžiūrėti ir jaustis taip, lyg į viską žiūrėtum pro filmavimo kameros objektyvą.

Kuldyga yra fotogeniškas miesta.

Nebus atsitiktinumas, jei gidas ekskursiją pradės nuo krėsle prieš aikštę įsitaisiusio ir arbatą gurkšnojančio Ėvaldo Valterio (1894–1994) – jam skirto paminklo.

Tai – gimtasis aktoriaus miestas, kuriame buvo filmuojamas ir vienas populiariausių latviškų filmų „Emilio išdaigos“.

„Turiu dvi mėgstamiausias senamiesčio gatveles. Vienoje – Upės gatvėje – prieš trejus metus pati apsigyvenau. O kita nuveda ten, kur po kojomis čiurlena Alekšupytės upelis, plaunantis daugelio Kuldygos pastatų pamatus“, – sakė Kristi.

Jai, kaip ir kitiems senamiesčio gyventojams, teko restauruoti įsigytą būstą. O tai padaryti Kuldygoje nėra paprasta.

Tenka prašyti Restauracijos centro specialistų pagalbos – jie parodo ir padeda išsaugoti tai, ką būtina. Todėl ir atrodo, kad miestas nepaliestas laiko. Reikia gerai įsižiūrėti, kad už senų medinių langų pamatytum vidinius – saugančius nuo šilumos ar šalčio.

Upės gatvelė netrunka atvesti iki Ventos ir garsiojo jos krioklio – plačiausio Europoje.

Ten pat yra ir Kuldygos savivaldybės muziejus, kuriame Kristi dirbo šešerius metus. Ji gerai žino, ką ir kaip dirbo restauratoriai, atkurdami tokią aplinką, kokia buvo prieš 120 metų, kai ten – vasaros rezidencijoje – apsistodavo ją pasistatęs Liepojos fabrikantas Luisas Bangertas.

Miestą kuria patys

Šiauriau Kuldygos esantis Ventspilis – visiškai kitoks miestas. Seniai atrastas lietuvių ir jų tebemylimas.

Jis neturi senamiesčio, bet turi Mėlynąja vėliava paženklintą paplūdimį, o tai reiškia, kad jame daug aktyviam poilsiui pritaikytų vietų, kavinių ir idealios tvarkos.

Pasak Ventspilyje gyvenančios gidės Ivetos Ryvanės, maždaug prieš šimtą metų, kai buvo nutiestas link uosto vedantis geležinkelis, seni namai buvo griaunami ir statomi nauji.

„Antrasis pasaulinis karas viską sumaišė. Statybos nutrūko, miestas liko išbarstytas, be išskirtinių bruožų. Todėl jį reikėjo sukurti mums patiems“, – sakė Iveta.

Gėlės ir iš jų padarytos skulptūros yra vienas ryškiausių uostamiesčio akcentų. Kitas – fontanai. Jų čia trykšta gausybė. Naujausi – Laikraksta alėjoje išskleistas „Skėtis“ ir Lielais aikštėje bures iškėlusi „Fregata „Banginis“.

„Mūsų mieste nėra naktinio gyvenimo, bet yra tai, ko reikia šeimoms, – ramybės ir žaidimų. Specialiai vaikams pastatytas miestelis, parkas „Fantazija“, įrengtos kelios dešimtys žaidimų aikštelių, nutiesta įvairaus sudėtingumo sportinių trasų.

Nuotykių parkas, ko gero, yra mėgstamiausia ir svečių, ir vietos gyventojų poilsio bei sporto vieta“, – išvardijo I.Ryvanė ir palydėjo ten, kur traukia turistų srautai, – link pasivaikščiojimo tako, besidriekiančio Ventos upe iki tol, kol ji baigiasi, – kur vėjo sušiauštos jos bangos tampa Baltijos jūros bangomis.

Ką dar verta apžiūrėti Kurše

Veikiantis švyturys ir jo muziejus Uovišuose (Oviši). Pasak jame dirbančios Ivetos, lankytojai visada noriai užlipa į švyturį, bet retas kuris užsuka apžiūrėti ekspozicijos švyturio muziejuje, o ji – verta dėmesio.

Sovietmečiu tai buvo pasienio zona – muziejaus eksponatai liudija, ką čia veikė sovietų kariai.

Ventspilio tarptautinis radioastronomijos centras Ancės kaime. Iš anksto užsisakius ekskursiją, gidui lydint galima apžiūrėti ne tik radioteleskopus, bet ir gyvąją ekspoziciją – pokalbių sekimo įrangą, kuri liko iš Latvijos išsikrausčius sovietų kariuomenei.

Milžiniškos antenos buvo naudojamos ir tam, kad pavyktų išgirsti, apie ką kalba norvegai, statę povandeninius laivus. Drąsesni lankytojai gali įveikti neapšviestą 800 metrų ilgio tunelį.

Riežupės smėlio urvai netoli Kuldygos, Rumbos seniūnijoje. Požeminių urvų labirintas driekiasi apie 2 kilometrus, kartu su gidu lankytojams siūloma apžiūrėti apie 460 metrų.

Šie urvai – žmogaus rankų darbas: jie susidarė kasant kvarcinį smėlį stiklui gaminti.

Tukumo rajone, prie kelio į Rygą, dunkso anglų jugendo stiliaus Jaunmuokų pilis. Ją 1901 metais miesto meras George’as Armitsteadas pasistatė poilsiui po medžioklės.

Pilį, kur iki Antrojo pasaulinio karo veikė vaikų sanatorija, per karus apsistodavo kareiviai, sovietmečiu į savo rankas perėmė miškininkai ir nepriekaištingai atnaujino.

Pilyje veikia istorijos muziejus ir gamtos mokykla, kurioje vyksta įvairių rūšių žolelių arbatos degustacija. Į buvusią istorinę arbatinę damos kviečiamos į arbatos gėrimo ceremonijas – pilyje rengiama įvairių edukacinių programų, susijusių ir su rožėmis.

Kur galima apsistoti

Svečių namai „Lillas Lavender Kurzeme“ Jaunlutrinių savivaldybėje. Levandų ūkį šeimininkai kūrė versdami svajonę realybe. Patirties sėmėsi Nyderlanduose, ir dabar šių gėlių aromatas sklinda ne tik Kuršo žemėje, bet ir Vidžemėje. Šiuose ūkiuose gaminami įvairūs produktai – kvapios džiovintų levandų pagalvėlės, eterinis aliejus.

Viešbutis Skrundoje „Skrundas muiža“. Tai neseniai atnaujintas buvęs dvaras. Jame veikia restoranas, įrengtas muziejus.

Kaimo turizmo sodyba „Piza“ Mikeltuornio kaime, Ventspilio savivaldybėje. Jos šeimininkai pusryčius patiekia ir lauko terasoje – jūra čia vos už kelių šimtų metrų.

Svečius priima ir Jaunmuokų pilis – joje įrengti penki romantinio stiliaus kambariai.

Apsistoti galima ir greta pilies esančiame viešbutyje, nuošaliame namelyje prie tvenkinio ir tris kambarius turinčiuose svečių namuose.

Kur dar verta pavalgyti

Restoranas „Ar putniem“, esantis ten pat, kur ir „Nornieki“ ūkis, – Snėpelės seniūnijoje, Kuldygos rajone. Jame gaminami patiekalai iš strutienos, avienos, kepamas prancūziškas desertas „Creme brulee“.

Restoranas „Goldingen Room“ Kuldygoje, prie centrinės – Turgaus aikštės. Anksčiau jame buvo kepamos tik picos, o šiuo metu restoranas pristato Viduržemio jūros virtuvę.

Restoranas Ventspilyje „Ratsgalds“, įsikūręs šalia Rotušės aikštės, Pilies gatvėje. Jo bruožas – tipiška latvių virtuvė.

Jaunmuokų pilies restoranas-kavinė „Liepalėja“. Jo išskirtinis bruožas – rožių žiedlapiai patiekaluose. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.