„Ar valstybei jau gresia badas, kad prireikia parduoti unikalioje pajūrio vietoje esančius pastatus?“ – vakar klausė Palangos meras Š.Vaitkus, sužinojęs apie Turto banko ketinimus privatizuoti „Auską“.
Anot kurorto vadovo, tie keli milijonai eurų, kuriuos ketinama gauti už šį prestižinį objektą, ištirps milijardiniame šalies biudžete ir apčiuopiamos naudos valstybei neduos.
Jau buvo mėginama parduoti
Apie „Auskos“ viešbučio ateitį pradėta svarstyti dėl to, kad kitų metų balandį baigiasi šio objekto nuomos sutartis, kuri 10 metų buvo sudaryta su Rusijos kapitalo valdoma Vilniaus bendrove „Ambra investicijos“.
Kadaise valstybės poilsio įmonei „Baltija“ priklausęs uždaras viešbutis buvo skirtas Lietuvos Ministrų Tarybos reikmėms – naudotas kaip valstybės vadovų ir aukštų užsienio svečių poilsio rezidencija.
Valstybei atsisakius išlaikyti nuostolingai veikusią įmonę ji buvo atiduota Ūkio ministerijai, kuri buvo numačiusi įmonę paversti akcine bendrove, o jos akcijas parduoti.
Prieš 9 metus 32,2 mln. litų (apie 9,3 mln. eurų) buvo įvertinti visi „Baltijos“ valdomi prestižinėse pajūrio vietose esantys viešbučiai.
Pasak ministerijos pasamdytų nepriklausomų turto vertintojų, „Auska“ su jai priklausančiu 22 hektarų sklypu tuomet buvo įvertinta 7,32 mln. litų (kiek daugiau nei 2 mln. eurų).
Tačiau kai apie šiuos planus paskelbė „Lietuvos rytas“, Seime kilo skandalas dėl taip sumenkinto valstybės turto, tad Vyriausybei savo ketinimus teko atidėti.
Vėliau „Baltijos“ bendrovė privatizuoti buvo ruošiama jau be išnuomotos „Auskos“, kuri perduota Turto bankui.
Atitektų ir 22 ha miško
Palangos savivaldybę labiausiai gąsdina tai, kad „Auską“ ketinama privatizuoti su teise nuomotis viešbučiui priskirtą apie 22 hektarų ploto pajūrio miško sklypą.
Palangos merui keista, kodėl viešbutį norima privatizuoti su teise naudotis tokiu milžinišku sklypu: „Mąstant valstybiškai, iš pradžių Turto bankui reikėjo parengti detalųjį planą prie viešbučio apibrėžiant tik jam valdyti būtiną plotą, o ne atiduoti išdraskyti pajūrio pušyną nuo Birutės parko iki Nemirsetos.“
Be paties viešbučio, kurio plotas – apie 4,7 tūkst. kvadratinių metrų, erdvioje teritorijoje yra išdėstyti dar penki „Auskai“ priklausantys statiniai: teniso kortai, pavėsinės, sargo namelis.
Manoma, kad visam kompleksui atsidūrus privačiose rankose bus siekiama šiuos statinius rekonstruoti – paversti gerokai didesniais pastatais.
Anot Š.Vaitkaus, į šią pajūrio teritoriją įžengęs privatus verslas sieks išspausti kuo daugiau naudos, todėl greičiausiai stengsis ją paversti privačių kotedžų kvartalu: „Beveik prieš 30 metų jau turėjome liūdną pajūrio infrastruktūros objektų privatizavimo istoriją, tad dabar Pajūrio juostoje stovi virtinė privačių poilsio ir gyvenamųjų namų.“
Meras pasitarė su premjeru
Nuogąstavimais apie „Auskos“ privatizavimo keliamas grėsmes Š.Vaitkus vakar pasidalijo su atostogaujančiu premjeru Sauliumi Skverneliu.
„Apie tokius Turto banko ketinimus nežinojęs premjeras mane patikino, kad jis šio objekto privatizavimui nepritars.
Vyriausybė ieškos geriausio sprendimo, kaip šis objektas galėtų būti panaudotas visuomenės poreikiams“, – apie pokalbį su S.Skverneliu pasakojo Palangos meras.
Netrukus Š.Vaitkui paskambinęs Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius ramino, kad iki šio objekto privatizavimo dar labai toli.
Turto banko atstovai vakar išplatino pranešimą, kad pasibaigus viešbučio nuomos sutarčiai jos pratęsti nebeketinama, o planai „Auską“ parduoti susiję su tokia valstybės pareikšta valia – daugiau nei prieš 10 metų šis kompleksas buvo įtrauktas į valstybės parduodamo turto sąrašą ir tai nutarimu yra patvirtinusi tuometė Vyriausybė.
Turto bankas esą įgyvendina valstybės pasirinktą strateginę kryptį turėti tiek nekilnojamojo turto, kiek jo reikia valstybės funkcijoms atlikti, nes nemažų investicijų reikalaujantys nereikalingi pastatai valstybei yra nuostolingi.
Perimti siūlosi savivaldybė
Palangos meras ketina artimiausiu metu vykti į Vyriausybę ir tartis dėl galimybės „Auskos“ viešbutį patikėjimo teise perduoti kurorto savivaldybei.
„Tuomet atsirastų pagrindas koncesijos būdu bent 25 metams ieškoti rimto investuotojo, kuris į šią vietą galėtų atvesti tarptautinį viešbučių tinklą arba čia įrengti tarptautinio lygio sveikatingumo centrą.
Tam yra unikalios sąlygos – privestos visos reikalingos komunikacijos ir net iš jūros tiekiamas vanduo. Niekur kitur tokių sąlygų nėra.
O svarbiausia, kad tokiu būdu kopose esantis pastatas ir pajūrio pušynas būtų apsaugoti nuo privatizavimo“, – aiškino Š.Vaitkus.
Šalia „Auskos“, Nemirsetoje, yra tokios koncesijos sutarties pavyzdys. Čia esančius buvusius sovietų armijos statinius perdavus savivaldybei buvo investuota į modernų kempingą. Jis koncesijos būdu 25 metams yra perduotas privačiai įmonei, kuri kempingą išplėtė ir sėkmingai naudoja visuomenės poreikiams. Po to kempingas grįš savivaldybei.
Pasak mero, į „Auską“ galėtų investuoti ir pati valstybė – taip buvo pasielgta su šiandien sėkmingai veikiančiomis ir privatizavimo išvengusiomis Druskininkų gydyklomis.
Buvo svarbi aukštų veikėjų poilsinė
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje statyta „Auskos“ vila buvo sąjunginės reikšmės poilsinė, skirta aukščiausių Sovietų Sąjungos vadovų poilsiui.
Ji turėjo pakeisti šalia buvusią medinę vyriausybinę vilą. Ten mėgo ilsėtis tuometis SSRS Ministrų Tarybos pirmininkas Aleksejus Kosyginas. Kai vadovų apsauga nebūdavo tokia griežta, Palangos senbuviai matydavo A.Kosyginą po miestą važinėjantį dviračiu.
Tuomečiai Lietuvos vadovai „Auską“ siūlė statyti Nemirsetoje, tačiau tam pasipriešino Sovietų Sąjungos gynybos ministras Andrejus Grečka, nes iš ten būtų tekę iškelti sovietų armijos poligoną.
Pačią „Auskos“ statybą kuravo Komunistų partijos Maskvos miesto komiteto pirmasis sekretorius Viktoras Grišinas, kuris buvo atvykęs į Palangą ir net dalyvavo gamybiniame pasitarime.
„Auskos“ apsauga rūpinosi specialus KGB padalinys, kurio kareiviams buvo pastatytas ryšio ir gyvenamasis kompleksas.
Šalia „Auskos“ vilos teritorijos nutiesta dabartinė Vytauto gatvė visuomenei buvo uždaryta. Ja važiuoti buvo draudžiama.
Nors „Auska“ buvo ruošiama Sovietų Sąjungos vadovui Leonidui Brežnevui, jis Palangoje taip ir neapsilankė. Užtat čia dažnas svečias buvo tuomečio Leningrado pirmasis sekretorius Grigorijus Romanovas, kiti Komunistų partijos Centro komiteto Politinio biuro nariai. „Auskoje“ ilsėjosi Sovietų Sąjungoje svečiavęsi kai kurie socialistinių valstybių vadovai.
Po 1990 metų, kai „Auska“ buvo perduota Lietuvos Vyriausybei, čia ilsėjosi visi šalies prezidentai: Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas. „Auskoje“ nėra buvusi tik Dalia Grybauskaitė.
