Bandys klaipėdiečius išvaduoti nuo smarvės – tam prireiks ir sąvartyno Norvegijoje

Gera žinia Klaipėdai – miesto pašonėje įrengtoje Dumpių vandenvalos įmonėje sukauptos didžiulės pūdyto dumblo krūvos mažės. Jos bus išvežamos ir utilizuojamos atliekų deginimo įmonėje „Fortum Klaipėda“. Vandentiekininkai gyventojams žada ir daugiau naujovių.

 Pilietinio protesto akcija Klaipėdos centre.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Pilietinio protesto akcija Klaipėdos centre.<br> G.Pilaičio nuotr.
Įmonėje „Fortum Klaipėda“ deginamų atliekų asortimentą papildė vandens nuotekų dumblas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Įmonėje „Fortum Klaipėda“ deginamų atliekų asortimentą papildė vandens nuotekų dumblas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Dumpių vandens nuotekų valymo įmonė.
 Dumpių vandens nuotekų valymo įmonė.
Atviruose rezervuaruose - vandens nuotekos.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Atviruose rezervuaruose - vandens nuotekos.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Talpyklėse valomos vandens nuotekos.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Talpyklėse valomos vandens nuotekos.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Nuotekose vis daugiau organinių medžiagų.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Nuotekose vis daugiau organinių medžiagų.<br> G.Pilaičio nuotr.
„Klaipėdos vandens“ vadovas B.Jonikas siekia suvaldyti kvapus.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Klaipėdos vandens“ vadovas B.Jonikas siekia suvaldyti kvapus.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Fortum Klaipėda“ pradėjo deginti nuotekų dumblą.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Fortum Klaipėda“ pradėjo deginti nuotekų dumblą.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Fortum Klaipėda“ pradėjo deginti ir dumblą.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Fortum Klaipėda“ pradėjo deginti ir dumblą.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Dumblas maišomas su kitokiomis atliekomis.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Dumblas maišomas su kitokiomis atliekomis.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Sumaišytos atliekos keliauja į jėgainės pakurą.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Sumaišytos atliekos keliauja į jėgainės pakurą.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Naujasis „Fortum Klaipėda“ vadovas D.Petrikas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Naujasis „Fortum Klaipėda“ vadovas D.Petrikas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Fortum Klaipėda“ degina įvairias atliekas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Fortum Klaipėda“ degina įvairias atliekas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Fortum Klaipėda“ degina įvairias atliekas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Fortum Klaipėda“ degina įvairias atliekas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Fortum Klaipėda“ veiklą kontroliuoja aplinkosaugininkai.<br>G.Pilaičio nuotr. 
„Fortum Klaipėda“ veiklą kontroliuoja aplinkosaugininkai.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Klaipėdiečiai reikalauja gryno oro.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdiečiai reikalauja gryno oro.<br> G.Pilaičio nuotr.
Aplinkos tarša – grėsmė žmoniu sveikatai.<br> G.Pilaičio nuotr.
Aplinkos tarša – grėsmė žmoniu sveikatai.<br> G.Pilaičio nuotr.
Pilietinio protesto akcija Klaipėdos centre. <br>G.Pilaičio nuotr. 
Pilietinio protesto akcija Klaipėdos centre. <br>G.Pilaičio nuotr. 
Tarp protestuotojų ir Seimo narys Dainius Kepenis.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Tarp protestuotojų ir Seimo narys Dainius Kepenis.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Černobylio zonos gyventojai.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Černobylio zonos gyventojai.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Aug 11, 2020, 11:20 AM, atnaujinta Aug 11, 2020, 12:19 PM

Degins nuotekų dumblą

Pūdytą ir džiovintą vandens nuotekų dumblą savo teritorijoje kaupianti įmonė „Klaipėdos vanduo“ sulaukia nemažai pastabų dėl oro taršos. Pietinių uostamiesčio mikrorajonų gyventojai piktinasi smarve, atsklindančia iš valyklos Dumpiuose.

Švystelėjo viltis, kad uostamiesčio oras bus grynesnis, nemalonių kvapų koncentracija mažės – „Klaipėdos vanduo“ ir „Fortum Klaipėda“ sudarė sutartį dėl nuotekų dumblo deginimo.

Šiemet iš Dumpių valyklos bus išvežta ir sudeginta 6 tūkst. tonų džiovinto dumblo. „Fortum Klaipėda“ jau išbandė tokias atliekas – per dvejus metus sudeginta apie 8 tūkst. tonų nuotekų dumblo.

Pagal sutartį „Klaipėdos vanduo“ už tokių atliekų deginimą Suomijos kapitalo įmonei „Fortum Klaipėda“ turės sumokėti 200 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – po 33 eurus už kiekvieną toną.

Prieš trejus metus, kai abi įmonės pradėjo bendradarbiauti šioje srityje, dumblo deginimo įkainiai buvo mažesni: užpernai siekė 30, o pernai – 32 eurus be PVM už toną.

Gyventojai nepatogumų nejaus

Pats gyvenimas vandentiekininkus privertė sukti galvą, kaip mažinti Dumpių įmonėje susikaupusias nuotekų dumblo sąvartas – viena aikštelė jau užpildyta, o kitoje irgi liko nedaug vietos.

„Nusprendėme dumblo aikštelėse nebekaupti, o jį utilizuoti. Per pusmetį jau išvežėme atliekų už 70 tūkst. eurų“, – kalbėjo naujasis „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Dumpių nuotekų valykloje per mėnesį sukaupiama apie tūkstantį tonų dumblo. Per dešimtmetį atvirose sandėliavimo aikštelėse nugulė daugiau kaip 100 tūkst. tonų tokių atliekų.

B.Jonikas patikino, kad dumblas į deginimo įmonę bus vežamas uždarose transporto priemonėse, nemalonių kvapų neskleis. Už transportavimą atsakingi verslo partneriai – „Fortum Klaipėda“.

Fortum Klaipėda“ direktorius Donatas Petronis irgi ramina klaipėdiečius: „Deginant dumblą nemalonių kvapų jie irgi nepajaus, aplinka nebus teršiama“.

Mokesčių už vandenį nedidins

Deginant dumblą lieka nedidelis sunkiųjų metalų kiekis. Jie, kaip ir lakieji pelenai, sukrauti į didmaišius laivais išplukdami į Norvegijos saloje įkurtą kenksmingų atliekų sąvartyną.

„Bendradarbiavimo esmė ir misija – tvariai tvarkyti dumblą, užkirsti kelią oro taršai, pašalinti nemalonius kvapus“, – teigė šiemet Suomijos kapitalo įmonei „Fortum Klaipėda“ pradėjęs vadovauti D.Petronis.

Verslo partneriai pranešė, kad pradėjus deginti iš Dumpių atvežtą nuotekų dumblą sutartu režimu, vandens vartotojams nustatytų mokesčių tarifai ženkliai nepadidės.

„Degindami atliekas, kurių negalima tvarkyti kitaip, prisidedame prie žiedinės ekonomikos kūrimo“, – pastebėjo „Fortum Klaipėda“ atstovas ryšiams su visuomene Andrius Kasparavičius.

Krūvos – ilgiems dešimtmečiams

Pagal sutartį „Klaipėdos vanduo“ įsipareigojo per mėnesį „Fortum Klaipėdos“ termofikacinei elektrinei perduoti 400 tonų džiovinto dumblo, o ši – jį sudeginti.

Fortum Klaipėda“ tiekiamas nuotekų dumblas – tik žiupsnelis šios įmonės sunaudojamų atliekų. Jai leista per metus sudeginti 255 tūkst. tonų komunalinių ir pramonės atliekų.

Sutartais kiekiais deginant Dumpių nuotekų valykloje susikaupusį dumblą, prireiktų daugiau kaip dvidešimties metų, kol atviros aikštelėse būtų ištuštintos.

Kodėl „Klaipėdos vanduo“, aiškiai matydamas ir suprasdamas, kad greitai jau nebebus kur laikyti pūvančio nuotekų dumblo, tik dabar suskato ieškoti būdų, kaip juo atsikratyti?

„Nusausintas ir džiovintas dumblas – kitoks. Nuotekų atliekų utilizavimo problema visur aktuali“, – aptakiai kalbėjo Klaipėdos savivaldybės valdomai įmonei neseniai pradėjęs vadovauti B.Jonikas.

Klaipėdos vandentiekininkai dar vieną sutartį dėl dumblo tvarkymo pasirašė su įmone „Akmenės cementas“.

Iniciatyva – tiekėjų rankose

Dumblą galima naudoti kaip dirvožemio trąšą greitai augančių karklų biokurui plantacijose. B.Jonikas tikisi, jog tokia galimybe susidomėję aplinkinių rajonų ūkininkai padės mažinti dumblo sąvartas.

Fortum Klaipėda“ specialistai tvirtino, jog džiovintų nuotekų dumblo energetinė vertė kažin kuo nesiskiria nuo kitų termofikacinėje elektrinėje deginamų atliekų.

Paklaustas, kodėl tik dabar imta deginti ir dumblą D.Petronis sakė, jog to reikėtų klausti ne jo, o tiekėjų: „Iniciatyva – jų rankose, mes atliekų stygiaus kol kas nejaučiame“.

B.Jonikas teigė, jog dumblo deginimas – vienas iš prioritetų mažinant kvapų taršą: „Esame socialiai atsakingi, kad gyventojai nejaustų nepatogumų. Kvapai nuotekų valykloje jau beveik neutralizuoti. Tam jau skyrėme 245 tūkst. eurų“.

Dumpiuose pradėjus dumblą pūdyti uždaruose rezervuaruose, nemalonūs kvapai į aplinką, pasak B.Joniko, beveik nepatenka.

Dėl smarvės kalti ir gyventojai

Per dešimtmetį išryškėjo dar viena tendencija – Dumpių valykloje iš atitekančio nuotekų surenkamų atliekų kiekis išaugo dvigubai. Vadinasi, klaipėdiečiai į kanalizuojamus vandenis pila vis daugiau puvimą skatinančių medžiagų.

„Jeigu į nuotekų srautą patenka maisto ar kitokios organinės atliekos, puvimo procesas gali prasidėti jau daugiabučio vamzdyne, o to mes jau, deja, negalime kontroliuoti“, – sakė B.Jonikas.

Nuo gegužės į Klaipėdos kanalizacijos vamzdyną pilamas nemalonius kvapus naikinantis preparatas. Jis nepertraukiamai lašinamas į nuotekas pagrindinėje miesto siurblinėje.

Nuotekoms tekant vamzdynu, vyksta cheminė reakcija – supuvusio kiaušinio kvapą skleidžiantis sieros vandenilis neutralizuojamas.

„Siekiant mažinti nemalonius kvapus, toks preparatas įterpiamas ir į Dumpių nuotekų valyklos dumblo susimaišymo talpą“, – aiškino B.Jonikas.

Kvapus naikins patrankomis

Įgyvendinus visas šias priemones, sieros vandenilio dujų koncentracija Dumpiuose sumažėjo tris kartus. „Klaipėdos vandens“ specialistai planuoja automatizuoti kvapus mažinančio preparato naudojimo procesą atsižvelgdami į vandenilio koncentraciją.

Trys gravitaciniai dumblo tankintuvai, iš kurių sklido intensyvi smarvė, jau uždengti. Nemalonaus kvapo oras ozonuojamas, o po to uždara ortakių sistema nukreipiamas į nuotekų valyklos biofiltrą.

Žadama dar viena naujovė – mobiliosios patrankos. Jos pūs nemalonų kvapą slopinantį preparatą, sumaišytą su vandeniu, sudarydamos kliūtį kvapų sklaidai pirminėje mechaninio nuotekų valymo grandyje.

Dumpių nuotekų valykloje ketinama uždengti vis dar atvirą taršos šaltinį – nuotekų lataką.

Veiklą pančiojo apribojimai

Fortum Klaipėda“ veiką anksčiau varžė objektyvios aplinkybės – vienintelis tiekėjas, Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras nesukaupdavo reikiamo atliekų kiekio, o vežti jas kitų šalies vietovių buvo draudžiama.

Šiukšlių degintojai prisidurdavo pirkdami brangesnį nei komunalinės ir gamybos atliekos biokurą, kalbėta ir apie vandens nuotekų dumblo deginimą, bet tai buvo tik teoriniai pasvarstymai.

Vėliau leista deginti iš kitų regionų atgabentas rūšiuotas šiukšles su tam tikromis išlygomis – į įmonę patekdavo 180 tūkst. tonų nepavojingų šiukšlių po antrinio rūšiavimo ir apie 75 tūkst. tonų biokuro.

Oro taršos normų neviršija

Fortum Klaipėda“ pakuroje supleška minkštas ir kietas plastikas, popierius, kartonas, medis, oda, guma, audiniai, kitokios buities atliekos, kurias anksčiau tekdavo laidoti šiukšlių sąvartynuose.

Įmonės jėgainė dirba nepertraukiamu režimu, trumpam stabdoma profilaktinei patikrai tik vasarą.

Pagaminta šiluma tiekiama bendrovei „Klaipėdos energija“, kuri yra termofikacinės elektrinės akcininkė. Elektros energija perduodama į bendrąją elektros tiekimo sistemą.

Aplinkosaugininkai „Fortum Klaipėdai“ priekaištų nereiškia – deginant atliekas nuo technologinių parametrų nenukrypstama, oro taršos normas viršijančių dioksinų ir furanų emisijų neužfiksuota.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.