Šalies ekonomika antrą šių metų ketvirtį dėl koronaviruso pandemijos susitraukė 8,9 proc., o pirmą ketvirtį patyrė 0,4 proc. susitraukimą. Recesija apibūdinama kaip du susitraukimo ketvirčiai iš eilės.
Lenkija buvo vienintelė Europos Sąjungos (ES) narė, išvengusi recesijos pasaulinės finansų krizės metu 2008-2009 metais. Šalis iki šiol mėgavosi sveikais augimo tempais. Valstybės BVP 2019 metais augo 4,1 proc., o 2018 metais – 5,3 proc.
Šalies ekonomika „turėtų atsigauti“ ateinančiais ketvirčiais, teigė nepriklausomas tyrimų centras Lenkijos ekonomikos institutas, kurį citavo naujienų agentūra PAP.
Vyriausybė šalies ekonomikai šiemet prognozuoja 3,4 proc. susitraukimą – kiek mažesnį, nei anksčiau prognozuotą 3,7 proc. nuosmukį.
Europos Komisija (EK) gegužę prognozavo, kad Lenkijos ekonomika 2020 metais susitrauks 4,3 proc., o 2021 metais 4,1 proc. paaugs.
Nykūs rezultatai
Vengrija, Rumunija ir Bulgarija antrąjį šių metų ketvirtį dėl koronaviruso pandemijos patyrė didžiausią pastarųjų dešimtmečių ekonominį nuosmukį, rodo oficialūs šių ES valstybių narių duomenys.
Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Vengrijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 14,5 proc. Tai yra didžiausias nuosmukis nuo SSRS griūties prieš tris dešimtmečius.
Tuo tarpu Rumunijoje ir Bulgarijoje BVP nuosmukis siekė atitinkamai 12,3 ir 9,8 proc. Tai buvo didžiausias nuosmukis nuo 1997-ųjų ekonominės krizės.
Vengrija prognozuoja, kad 2020 m. šalies BVP susitrauks 3 proc. Tuo tarpu Rumunija prognozuoja 3,8 proc., o Bulgarija – net 7 proc. susitraukimą.
EK savo ruožtu prognozuoja, kad šiose trijose šalyse BVP šiemet susitrauks 6–7 proc.
Antrąjį ketvirtį labiausiai nukentėjo Rumunijos ir Bulgarijos eksportas. Šalių eksporto apimtys sumažėjo atitinkamai 18 ir 23,4 proc.
