Baltarusiai neleidžia kirsti sienų – vežėjai Lietuvoje nesulaukia vairuotojų Streikai Baltarusijos įmonėse kelia nerimo Klaipėdos uoste

Dėl įvykių Baltarusijoje ne visi tolimųjų reisų vairuotojai iš Ukrainos, dirbantys Lietuvoje, gali pasiekti darbo vietą.

Vairuotojams iš Ukrainos kyla keblumų vykstant į darbo vietą Lietuvoje. <br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Vairuotojams iš Ukrainos kyla keblumų vykstant į darbo vietą Lietuvoje. <br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Vairuotojams iš Ukrainos kyla keblumų vykstant į darbo vietą Lietuvoje. <br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Vairuotojams iš Ukrainos kyla keblumų vykstant į darbo vietą Lietuvoje. <br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Vairuotojams iš Ukrainos kyla keblumų vykstant į darbo vietą Lietuvoje. <br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Vairuotojams iš Ukrainos kyla keblumų vykstant į darbo vietą Lietuvoje. <br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos jūrų uostą – kol kas signalų iš tų įmonių nesulaukta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos jūrų uostą – kol kas signalų iš tų įmonių nesulaukta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Vairuotojams iš Ukrainos kyla keblumų vykstant į darbo vietą Lietuvoje. <br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
 Vairuotojams iš Ukrainos kyla keblumų vykstant į darbo vietą Lietuvoje. <br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Protestai Baltarusijoje prieš prezidentą A.Lukašenką.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje prieš prezidentą A.Lukašenką.<br>AFP/Scanpix nuotr.
V.Janulevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Protestai Baltarusijoje prieš prezidentą A.Lukašenką.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje prieš prezidentą A.Lukašenką.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje prieš prezidentą A.Lukašenką.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje prieš prezidentą A.Lukašenką.<br>TASS/Scanpix nuotr.
 M.Atroškevičius. <br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
 M.Atroškevičius. <br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Aug 17, 2020, 3:18 PM, atnaujinta Aug 17, 2020, 9:51 PM

Kaip portalui lrytas.lt sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius, galbūt baimindamiesi, jog į Baltarusiją paklius provokatoriai, šios šalies pasieniečiai neįsileidžia į darbą Lietuvoje vykstančių ukrainiečių. Nepadeda nė turimi dokumentai, darbo vizos.

„Kai kuriems teko apsisukti ir grįžti atgal. Kiti ieško kelio per Lenkiją. Tačiau čia vėlgi – savi niuansai: lenkų pasieniečiai nesupranta, kodėl ukrainietis į Lietuvą važiuoja per Lenkiją“, – pasakojo M.Atroškevičius.

Tokių nesklandumu tolimųjų reisų vairuotojams kyla nuo pradėjusio ketvirtadienio. Kitą dieną „Linavos“ generalinis sekretorius kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, Baltarusijos ambasadorių Lietuvoje, prašydamas informuoti savo institucijas apie tai, su kokiomis problemomis susiduria vežėjai.

„Esame pasiruošę pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad tie žmonės tranzitu vyksta į Lietuvą. Tačiau kol kas nežinia, kokie bus sprendimai“, – kalbėjo vežėjų atstovas.

Jis negalėjo tiksliai pasakyti, kiek galėtų būti tokių vairuotojų, kurie buvo sustabdyti prie Baltarusijos pasienio. Tačiau, turint omenyje, kad iš viso Lietuvoje dirba apie 55 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų iš trečiųjų šalių, o pusė to skaičiaus – ukrainiečiai, kalbama ne apie dešimt žmonių.

„Tokie trukdžiai gali atnešti daug žalos: mes negalime planuoti darbų. Be to, tiesioginių nuostolių patirs ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai, kuriems reikia papildomai dvi-keturias dienas brautis į savo darbo vietą“, – atkreipė dėmesį M.Atroškevičius.

Dėl to vežėjai negalėjo muitinėms perduoti duomenų išankstiniam krovinio deklaravimui. Kai įprastai tas padaroma likus dviem valandoms iki atvykimo į muitinę, sutrikus interneto ryšiui tą pavykdavo atlikti tik privažiavus prie Lietuvos sienos ir prisijungus prie lietuviškų operatorių. „Susitvarkydavome, tik laiko prarasdavome“, – teigė pašnekovas.

Streikai kelia nerimą Klaipėdos uoste

Baltarusijoje į protestus prieš prezidentą A.Lukašenką jungiantis vis daugiau valstybinių įmonių, situacija pradeda kelti rimtą sumaištį Klaipėdos uoste – baiminamasi kuriam laikui prarasti eksportui skirtus baltarusiškus produktus, sudarančius beveik trečdalį uosto krovinių. Viena didžiausių uosto krovos bendrovių jau artimiausiu metu gali laikinai stabdyti veiklą.

Anot uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, situacija Baltarusijoje yra labai neraminanti.

„Kokią tai iš tikrųjų gali turėti įtaką, negalime pasakyti, galime tik pasakyti, jog tai gali turėti ir turės įtakos, – jeigu sustos eksportas“, – BNS sakė A.Drungilas.

Prie protestų Baltarusijoje pirmadienį prisijungė ir šalies kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, kurios produkciją krauna pastarosios įmonės ir verslininko Igorio Udovickio valdoma viena didžiausių uosto krovos įmonių Birių krovinių terminalas (BKT). „Belaruskalij“ trąšos sudaro apie 98 proc. visos BKT krovos.

Įmonės vadovas Vidmantas Dambrauskas sakė kol kas nenorintis plačiai komentuoti situacijos, tačiau pripažino, kad sustojus „Belaruskalij“, artimiausiu metu gali stoti ir BKT.

„Kiek perskaičiau spaudoje, dabar vadovybė kalbasi su darbuotojais. Kas ten bus, kas nebus – jei sustos „Belaruskalij“, sustos ir mūsų įmonė“, – BNS sakė V. Dambrauskas.

Anot jo, jei „Belaruskalij“ sustotų, BKT darbo turėtų dviem, trim dienom.

Tuo metu baltarusiškas trąšas, naftos produktus per Lietuvą vežančių „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis teigė, kad pokyčių vežant baltarusiškus krovinius kol kas nėra.

„Mes nuolatos stebime situaciją. Kol kas dėl streikų pasikeitimų krovinių apimtyse nefiksuojame“, – sakė T.Digaitis.

Situaciją stebi ir „Klaipėdos nafta“

Bendrovės „Klaipėdos nafta“, kraunančios Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkciją bei joms skirtą žalią naftą, vadovas Darius Šilenskis taip pat sako, kad situacija Baltarusijoje yra neraminanti, nors baltarusiškų krovinių dalis jos krovos struktūroje nesudaro didžiausios dalies.

„Kad neramina, tai natūralu – tai yra vienas iš mūsų klientų. Bendrai jis sudaro ne didžiausią dalį, bet kiekvieno iš kliento praradimas arba srautų sumažėjimas iš arba į šią kryptį, turi įtakos mūsų rezultatams“, – sakė D.Šilenskis.

„Bendrovė investavo į lankstumą, alternatyvų turi, bet kad jas surastume ir pakeistume, reikia laiko“, – pridūrė jis.

D.Šilenskis neatskleidė, kiek Baltarusijos gamyklų naftos produktų pirmąjį pusmetį perkrovė įmonės terminalas, tačiau kartu su žaliava ji yra didesnė nei pernai.

„Mes tikslių skaičių tonomis neatskleidžiame, tai dalis komercinės paslapties. Esmė ta, kad per pirmą pusmetį krovėme žymiai daugiau baltarusiškų produktų ir naftos, skirtos Baltarusijai (naftos Baltarusijai pernai įmonė nekrovė – BNS), palyginti su analogišku praeitų metų laikotarpiu“, – sakė „Klaipėdos naftos“ vadovas.

Pasak jo, šiemet pasikeitė ir sutarties su Baltarusijos naftos kompanija (BNK) apimtys.

„Šiemet krauname ne tik mazutus, krauname benzinus. Sakykime, kad ypatingo neigiamo efekto nematėme, atvirkščiai, bendrame pakete jis buvo teigiamas, palyginti su 2019 metais“, – tvirtino D.Šilenskis.

Mažas klientų pasirinkimas

Klaipėdos uostas BNS nurodė, kad pernai uoste perkrauta 14,1 mln. tonų baltarusiškų krovinių – 30,5 proc. bendros krovos (46,3 mln. tonų).

A.Drungilas sako, kad uostas yra pakankamai gerai diversifikavęs krovą, tačiau problema – mažas klientų pasirinkimas regione.

„Pagal krovinius esame pakankamai diversifikuoti, bet pagal klientus nėra šitame regione iš daug ko rinktis“, – teigė uosto atstovas.

Anot jo, pernai patvirtintame uosto plėtros plane numatoma dar labiau diversifikuoti klientus.

„Kai Vyriausybė pernai patvirtino uosto vystymo bendrąjį planą, tai tas bendrasis planas ir jame esantys projektai yra kaip tik kurti tam, kad būtų labiau galima diversifikuoti klientus“, – sakė A.Drungilas.

Jo teigimu, yra ir daugiau Baltarusijos įmonių, kurių sustojimas turėtų neigiamų pasekmių uostui, tačiau jų pavadinimus jis atsisakė atskleisti.

A.Drungilas taip pat pripažino, kad dėl streikų Baltarusijoje gali tekti peržiūrėti ir šių metų uosto krovos prognozes.

Lietuvos įmonės dirba toliau

Prasidėjus masiniams protestams didžiausiose Baltarusijos įmonėse, kilo nerimas ir dėl šalyje veikiančių lietuviško kapitalo įmonių.

Lietuvos ambasada Minske BNS informavo, kad kaimyninėje šalyje veikia beveik 600 lietuviško kapitalo įmonių. Tarp jų – dideles gamyklas turintys koncernas SBA ir viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė.

Baltarusijoje taip pat veikia „Kauno grūdai“, „Eugesta“, „Audimas“ ir kitos įmonės.

Lietuvos ambasados Minske komercijos atašė Julijus Glebovas tvirtina, kad darbuotojų protestai „vienareikšmiškai“ sukoncentruoti į valstybės valdomas įmones.

„Mūsų įmonės tikrai dirba. Reikia turėti omenyje, kad dirba ne vien mūsų įmonės, yra ir kitų užsienio investuotojų, tai didžioji dalis užsienio investuotojų įmonių, jos tikrai dirba“, – BNS sakė J.Glebovas.

Anot jo, kol kas didelių baimių, kad protestai galėtų persimesti į lietuviško kapitalo įmones, nėra, tačiau situacija nuolat stebima.

„Kol kas tokių baimių nėra, bet, be jokios abejonės, rizikos yra ir situacija stebima, kaip toliau vystysis. Daugelyje įmonių yra vadinamas pamaininis darbas, vis tiek kažkokie momentai yra dėliojami“, – sakė ambasados atstovas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat tvirtina, kad protestai užsienio kapitalo įmonėse mažai tikėtini.

„Tie, kas privataus kapitalo, truputį nerimauja dėl galimų streikų, kurie prasidėjo Baltarusijoje“, – BNS sakė V.Janulevičius.

„Lietuviško kapitalo įmonės kol kas to dar nejaučia, nes baltarusiai supranta, kad tai yra užsienio investuotojai, supranta, kad Lietuva palaiko demokratinius procesus ir žmonių gerovę“, – sakė pramonininkų konfederacijos vadovas.

Anot jo, pavojus jaučiamas tranzitinio transporto, logistikos įmonėse.

„Per Klaipėdos uostą nemažai juda krovinių, „Lietuvos geležinkeliai“ irgi nemažai gauna pajamų iš tranzitinių krovinių iš Baltarusijos. Čia pavojus išlieka, bet tikimės protingo, blaivaus požiūrio į užsienio investicijas“, – sakė V.Janulevičius.

Jo teigimu, iš LPK įmonių Baltarusijoje veikia maždaug „kelios dešimtys“. Tuo metu bendrovių, kurių investicijos sudaro daugiau nei 5-10 mln. eurų, šalyje yra apie 20.

Blogų signalų nėra

Didelių Baltarusijos įmonių darbuotojams pradėjus streikus prieš ilgametį šalies prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis sako, kad kaimyninėje šalyje veikiančios lietuviško kapitalo įmonės kol kas nesiunčia blogų signalų.

Nepaisant to, kalbėdamas apie ekonominę protestų įtaką, Vyriausybės vadovas pripažino, kad situacija yra neraminanti.

„Kol kas konkrečių signalų nėra, tačiau bet koks sukrėtimas kaimyninėje valstybėje, kas liečia ekonomiką, gali turėti įtakos. Baltarusija yra pakankamai svarbus ekonominis partneris“, – pirmadienį sakė S.Skvernelis.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovė Milda Ancevičė portalui lrytas.lt perdavė, kad asociacija kol kas komentarų apie tai, kaip įvykiai Baltarusijoje pakeitė veiklą, neteiks.

„Kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos jūrų uostą – kol kas signalų iš tų įmonių nesulaukėme, bet stebime situaciją ir tikrai tai neramina“, – pridūrė S.Skvernelis.

Pirmadienį paskelbta, kad prie streikų prieš A.Lukašenkos režimą jungiasi ir šalies kalio trąšų gamybos bendrovė „Belaruskalij“, produkciją eksportuojanti per Igorio Udovickio ir pačios „Belaruskalij“ valdomą Klaipėdos uosto bendrovę Birių krovinių terminalas (BKT). Jos trąšas per Lietuvą gabena „Lietuvos geležinkeliai“.

Pastarieji į Klaipėdą veža ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkciją, kurią į laivus krauna „Klaipėdos nafta“, praneša naujienų agentūra BNS.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.