Per 10 metų – net 250 mln. eurų investicijų. Tokį vaizdą piešia Vilniaus miesto valdžia, užsimojusi sostinę padaryti kuo žalesnę.
Tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenys rodo, kad kol kas tuo nekvepia nė iš tolo.
Negana to, pačios IEL atstovai tvirtina, jog svarbiau ugdyti žmonių sąmoningumą, nei naudoti kuo daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
Piešė rožinius planus
„Intelektualinio potencialo turime daug daugiau, nei jo panaudojame.
Norint pasiekti tuos rezultatus kaip kituose sektoriuose, mums reikia pakeisti veikimo principus.
Matau daug konkurencijos, savo vagos arimo ir šiek tiek per mažai bendradarbiavimo ir ambicijos“, – pristatydamas IEL platformą aiškino sostinės meras Remigijus Šimašius.
Anot jo, net 16 institucijų susitarė veikti kartu ir dalytis informacija, rodyti planus, paremti viena kitą, ne tik konkuruoti. Tuo metu Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas žadėjo, kad jau greitai bus pristatyti konkretūs projektai, atsiradę šioje platformoje.
„Yra „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus šilumos tinklai. Didelė „Vilniaus vandenų“ nuotekų valykla atiduoda daug šilumos energijos, kuri išgaruoja į orą, prisideda prie anglies dvideginio emisijos.
Sinergija tarp šių dviejų įmonių leis išgaruojančią šilumą surinkti ir panaudoti miestiečių poreikiams.
Tai didelės investicijos, bet kartu didelė perspektyva žengti į priekį“, – agentūrai ELTA sakė V.Benkunskas.
Anot Vilniaus šilumos tinklų vadovo Gerimanto Bakano, per 10 metų investicijos į projektus siektų 250 mln. eurų, tačiau prisijungiant vis daugiau įmonių prie platformos jos galėtų dar didėti.
Apie kurą nenori užsiminti
Kas vis dėlto yra ta IEL? Kaip skelbiama, platformoje siekiama įgyvendinti iniciatyvas, skirtas klimato kaitai mažinti, švarioms inovacijoms energetikos sektoriuje kurti, atsinaujinantiems energijos ištekliams plėsti, žiedinei ekonomikai skatinti, bendruomenėms telkti ir investuoti į žalią ir neutralaus poveikio klimatui Vilnių.
Nemažai energetikų sukluso išgirdę apie atsinaujinančių išteklių skatinimą. Mat iki šiol sostinė pagal šį rodiklį tarp didžiųjų miestų velkasi visiškoje uodegoje, nes nė pusės reikalingos šilumos negali pasigaminti naudodama, pavyzdžiui, biokurą – tenka deginti dujas.
Ar ateityje keisis šilumos gamybos struktūra? „Negalima taip sakyti. Mes nesakome, kad orientuosimės į biokurą. Pagrindinis tikslas – mažinti anglies dvideginio išmetimą“, – aiškino už IEL projektą atsakinga Eglė Radvilė.
Tačiau juk būtent deginamos dujos yra vienas pagrindinių į atmosferą išmetamo anglies dvideginio šaltinių. Tai į ką tuomet orientuosis IEL platforma?
„Mūsų pagrindinis tikslas – sukurti daugiau sprendimų, kurie mažintų anglies dvideginio emisiją. O uždaviniai – vėsinimo technologijos, atliekinės šilumos panaudojimas.
Reikia daugiau žmonių suvokimo apie žiedinę ekonomiką, daugiau žalių vietų, mažesnio automobilių judėjimo“, – pasakojo E.Radvilė.
Rezultatai – apgailėtini
Kol kas sostinė „žalumu“ bent jau energetikos sektoriuje smarkiai atsilieka nuo kitų šalies didmiesčių.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, šių metų liepą iš atsinaujinančių išteklių Vilniuje buvo pagaminama vos 46 proc. šilumos, tuo metu Šiauliuose – 73, Kaune – 85, o Klaipėdoje – net 90 proc.
Panašūs skaičiai būna ir šildymo sezono metu. Antai sausį trijuose didžiausiuose miestuose šis rodiklis buvo toks pat kaip liepą, tiktai Šiauliuose atsinaujinantys ištekliai užtikrino 69 proc. šilumos poreikio.
Tiesa, padėtis gali šiek tiek pasikeisti pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinei jėgainei, nes vienas jos blokų degins biokurą.
Tačiau kitas blokas degins atliekas, kurių nemažai ekspertų nepripažįsta atsinaujinančiu energijos šaltiniu.
Skaičiai – tiesiog užburiantys
Kaip skelbiama IEL interneto svetainėje, pirminės investicijos bus skirtos pastatų generuojamai energijai įdarbinti, žaliosios energetikos plėtrai, centralizuotam vėsinimui, išmaniosioms technologijoms, efektyvesniam šilumos perdavimo tinklui.
Anot projekto rengėjų, vien pirminės investicijos leis sostinėje anglies dvideginio išmetimą sumažinti 400 tūkst. tonų per metus.
Atvira platforma sutvirtinta memorandumu, kurį, be Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus šilumos tinklų, jau pasirašė „Ignitis grupė“, EPSO-G, Registrų centras, „Axioma Metering“, „BOD Group“, „Solitek“, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija, Lietuvos statybininkų asociacija, investiciniai fondai „BaltCap“, „Katalista Ventures“ bei mokslo atstovai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Vilniaus slėnių asociacija.
