„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ ekonomistas įvardijo, kokią reikšmę atvira Baltarusijos ekonomika turėtų Lietuvai.
Išgirdo nuogąstavimus
Baltarusijoje į protestus prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką įsitraukia vis daugiau valstybinių įmonių, tad Lietuvoje pasigirsta nuogąstavimų, jog Klaipėdos jūrų uostas kuriam laikui gali prarasti eksportui skirtus baltarusiškus produktus, sudarančius daugiau nei trečdalį visų uosto krovinių. Dėl to gali nukentėti ir baltarusiškus produktus pervežantys „Lietuvos geležinkeliai“, kitos transporto kompanijos.
Vis dėlto, ekonomisto M.Dubnikovo teigimu, Baltarusijai parduodama tik iki 1 proc. lietuviškos kilmės produkcijos.
„Baltarusija, kaip svarbus ekonominis partneris, yra geležinkeliams, kuriais baltarusiški kroviniai vežami į uostą – mes jiems tarsi kelias į pasaulį, ir uosto krovos kompanijos.
Vis dėlto, laikini sutrikimai neturėtų sutrikdyti jų veiklos, nes ir praeityje dėl įvairių aspektų buvo pristabdyti kroviniai. Kalbėti, kad reikšmingai būtų paveikti geležinkeliai – sudėtinga“, – kalbėjo ekonomistas.
Verslo objektai, priklausomi nuo problemų Baltarusijoje, turėtų atlikti analizę – kokių veiksmų turėtų imtis, jeigu iš viso išnyktų baltarusiški kroviniai. Anot M.Dubnikovo, geriausią pavyzdį gali parodyti Lietuvos transportininkai, kurie po 2014 metų Rusijos embargo Europos Sąjungai greitai persiorientavo į Vakarus.
Spaudimo priemonė
M.Dubnikovo teigimu, streikuojančios Baltarusijos įmonės gali reikšmingai atsiliepti šalies ūkiui, priversti A.Lukašenkos režimą derėtis.
„Tai yra spaudimo priemonė, nes režimas nebegauna pajamų, kurių jam taip reikia. Ypač svarbios eksportuojančios įmonės – tokiu būdu šalis gauna tvirtesnės užsienio valiutos ir gali finansuoti savo veiklas.
Jei protestuotojai bus pakankamai atsparūs ir aršūs, tai gali prispausti režimą derėtis, nes režimas negalės mokėti pinigų savo jėgos struktūroms, mokytojams – visiems viešojo sektoriaus atstovams“, – įvardijo ekonomistas.
Reikšmė Lietuvai
Laisvesnė rinka Baltarusijoje turėtų apčiuopiamos naudos ir kiekvienam lietuviui – ekonomisto teigimu, kaimyninių valstybių ekonominė sėkmė prisideda prie pačios valstybės gerovės.
„Labai geras palyginimas, kad Lietuvos ir Baltarusijos ekonomika bendrai yra panašaus dydžio, tačiau Lietuvoje BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra keturis kartus didesnis nei Baltarusijoje.
Tai parodo, kaip per ketvirtį amžiaus šalis, kaip Lietuva, gali nubėgti į priekį, ir kaip šalis, padariusi netinkamus pasirinkimus, gali užstrigti buvusioje padėtyje.
Mes turime būti suinteresuoti, kad mūsų kaimynai būtų kuo turtingesni – gyvendami tarp turtingų kaimynų ir patys gyventume geriau.
Jei Baltarusija taptų demokratiška valstybe su atvira rinka, greičiausiai, laikinai turėtų įvairių sutrikimų, tačiau ilgainiui tokia šalis savo gyventojams galėtų suteikti daug galimybių: padidėjusį efektyvumą, didesnius atlyginimus.
Tuo pačiu ir Lietuvos verslininkams atsirastų daugiau galimybių: į rinką patekti ne per slaptas duris, turint kažkieno protekciją, o kurti verslą rinkos sąlygomis, skaidriai. Tai būtų tikrai didelė galimybė Lietuvos verslininkams – įeiti į rinką, turinčią beveik keturis kartus daugiau gyventojų“, – tikino M.Dubnikovas.
Fakto, kad apie 70 proc. Baltarusijos skolų yra skolos Rusijai, valstybė neturėtų išsigąsti.
„Šis skaičius dominuoja visose grupėse – tiek skola, tiek prekybos apimtys. Be abejo, sąsajos su Rusija yra labai glaudžios, ir naujai valstybės vadovybei – kai tokia atsiras – kils didžiulių iššūkių, nes greičiausiai skolų davėjai bandys daryti įtaką.
Tačiau nieko nėra neįmanoma – atvira valstybė, tokia, kaip Baltarusija, tikrai galėtų atsiverti tarptautinėms rinkoms ir pradėti skaldyti savo skolos portfelį. Ir tikrai šiandien, kai rinkoje palūkanos yra arti nulio, sulauktų investuotojų dėmesio, kurie padėtų atsikabinti nuo Rusijos kabliuko“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
