Premjeras sakė, kad tokiu atveju Latvija gali pradėti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama Latvijos ir Rusijos jungtį.
Šiuo metu neaišku, kaip bus vykdoma prekyba su trečiosiomis šalimis, tačiau šį klausimą Latvijos Ekonomikos ministerija spręs bendradarbiaudama su kolegomis iš Lietuvos, Estijos ir Europos Komisijos, sakė latvių premjeras.
Lietuvos vyriausybė teigia, kad netoli Lietuvos sienos Astravo atominė elektrinė pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų.
Lietuva yra priėmusi įstatymą, kad Astravo elektra negali patekti į šalies rinką, ir ragina kaimynines šalis prisidėti prie embargo.
Šis klausimas ilgą laiką kėlė įtampą tarp Lietuvos ir Latvijos, lietuviams kritikuojant galimybę, jog Astravo elektra į bendrą Baltijos šalių rinką gali patekti per Latviją.
Lietuvos vyriausybės atstovai šio latvių sprendimo kol kas nekomentavo, po jo dar gali kilti klausimų, kaip būtų užkirstas kelias Astravo elektrai patekti į rinką per Rusiją ir Latviją.
Ž. Vaičiūnas: Latvijai apsisprendus bus tariamasi, kaip neįsileisti Astravo elektros
Latvijai nusprendus stabdyti elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuvos energetikos ministras teigia, kad toliau kartu bus ieškoma techninių sprendimų.
Pasak Žygimanto Vaičiūno, dabar planuojama galutinai suderinti politinės deklaracijos, įtvirtinančios bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo, tekstą ir kartu patvirtinti trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką.
„Toliau bus galutinai suderinamas tekstas dėl elektros nepirkimo, būtent politinės deklaracijos tekstas, o greta politinės deklaracijos taip pat jau perdavimo sistemos operatorių bus pasirašyta ir reguliatorių tvirtinama trišalė metodika, taip pat – ir visi kiti reikalingi techniniai susitarimai, kurie ir leis įgyvendinti tiek šį principinį sprendimą, tiek politinės deklaracijos įsipareigojimus“, – BNS kalbėjo ministras.
„Tų techninių susitarimų bus keletas. Dėl to dar diskutuojama, dėliojamės visus procesus, kad šiuos žodžius galima būtų paversti realiais veiksmais“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, siekiant, kad Astravo elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką, be kita ko, bus pasitelkta elektros kilmės garantijų sistema.
„Ji yra toliau tobulinama, kad būtų patikima ir kad ji leistų visiems Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams užtikrinti, kad Baltarusijos elektrai nebūtų nė menkiausių galimybių per Rusiją patekti į Baltijos šalis“, – sakė ministras.
Pasak jo, dėl kilmės garantijų sistemos dirbama ir su elektros birža „Nord Pool Spot“.
Ministro teigimu, dar yra laiko, kad būtų rasti galutiniai tiek politiniai, tiek techniniai sprendimai.
„Mes to laiko šiek tiek turime, būtent dar išdirbti techninei įgyvendinimo daliai, o laiko yra elektros gamybos Astravo atominėje elektrinėje pradžios“, – kalbėjo ministras.
Anksčiau Ž. Vaičiūnas yra užsiminęs, kad nesusitarus su Baltijos šalimis dėl Astravo AE elektros boikoto, Lietuva galėtų trauktis iš „Nord Pool Spot“ elektros prekybos biržos. Trečiadienį Ž. Vaičiūnas teigė, kad jeigu derybos su Ryga ir Talinu klostysis sėkmingai, tokie radikalūs sprendimai bus mažai tikėtini.
„Jeigu mes toliau sėkmingai surasime tuos įgyvendinimo mechanizmus šio Latvijos sprendimo, tai bet kokie svarstymai apie kraštutines priemones nutolsta. (…) Kiek mes turėsime konkrečius sprendimus, būtent vieningą Baltijos šalių poziciją dėl elektros nepirkimo iš Baltarusijos po Astravo atominės elektrinės paleidimo, tiek analogiškai ta apimtimi šitie pasitraukimo iš „Nord Pool Spot“ sistemos scenarijai tampa vis mažiau ir mažiau reikalingi“, – aiškino ministras.
Ž. Vaičiūno žodžiais, Latvijos sprendimas yra svarbus principinis įsipareigojimas nepirkti elektros iš Baltarusijos, jeigu pradės veikti Astravo AE, tai dar vienas solidarumo ir vienybės pavyzdžių energetikoje: „Tai yra nuoseklaus ir mūsų kantraus darbo rezultatas ir tikrai džiaugiamės ir sveikiname tokį Latvijos sprendimą.“
Latvijos vyriausybė pernai rugpjūtį buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos ir Rusijos siena. Tuometinis Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sakė suprantantis Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo elektrinės saugumo, bet teigė, kad šaliai prekiauti elektra su Rusija būtina norint išvengti elektros trūkumo.
2019 metų rugsėjį Latvijos ir Estijos operatoriai AST ir „Elering“ pranešė parengę metodiką prekiauti per Latvijos ir Rusijos jungtį, kai tik Lietuvos ir Baltarusijos prekyba taps nulinė.
Lietuvos „Litgrid“ savo ruožtu pateikė Latvijos ir Estijos operatoriams trišalę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją.
Šiemet vasarį, po susitikimo su Latvijos ir Estijos premjerais Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis viešai paskelbė, jog ministrai artimiausiu metu pasirašys deklaraciją, įtvirtinančią bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo. Tačiau Latvijos vyriausybė netrukus paskelbė deklaracijai nepritarianti.
Naujas tekstas po kelių mėnesių sukėlė protestų Vilniuje – kompromisą pristatęs energetikos ministras Ž. Vaičiūnas birželio pradžioje sulaukė opozicinių konservatorių ir savo kolegos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kritikos.
Siekiant apriboti Astravo elektrą, iki šiol buvo svarstoma sukurti elektros kilmės garantijų sistemą ir įvesti mokestį trečiųjų šalių elektrai, taip mažinant prekybą su Rusija ir Baltarusija.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis šį antradienį pareiškė, kad Latvija sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo AE. Latvių premjeras sakė, kad tokiu atveju Latvija gali pradėti prekybą elektra per Latvijos ir Rusijos jungtį.
Vis dėlto, anot jo, kol kas neaišku, kaip vyks prekyba su trečiosiomis šalimis, tačiau šį klausimą Latvija spręs kartu su Lietuvos, Estijos ir Europos Komisijos atstovais.
