Labiausiai nukentėjo smulkieji verslininkai, nes pagrindiniai jų pirkėjai būdavo užsienio turistai, kurių dėl koronaviruso grėsmės Lietuvos pajūryje buvo labai mažai ir tik iš kaimyninių šalių. Apie tai pasakoja „Lietuvos ryto“ televizijos reporterė Sandra Kindiuk.
Smulkiesiems – sunki vasara
Palangoje gintaro papuošalus gaminanti ir jais prekiaujanti juvelyrė Justina Šiaudinienė sakė, kad tokios sunkios vasaros jai dar nėra buvę. Moters pagamintų papuošalų žmonės nupirko gerokai mažiau nei ankstesniais metais.
„Papuošalų pardaviau net ne perpus, bet 60-70 proc. mažiau. Mano gaminiai yra brangūs, nes tai sidabras su gintaru. Žmonės jų tiesiog neįperka arba labai taupo pinigus“, – kalbėjo Justina.
Pirkėjų stygiumi skundėsi ir Palangoje arbata prekiaujanti Vaiva Gotautaitė, – poilsiautojai vangiai pirko vos kelis eurus kainuojančią arbatą.
„Šiemet buvo prastesnė prekyba. Vis tik žmonės buvo įsitempę, nenorėjo net artyn prieiti, juo labiau – išlaidauti“, – sakė ji.
Rankų darbo muilą pardavinėjanti Rita atkreipė dėmesį į tai, kad prastą šios vasaros prekybą lėmė koronavirusas ir dėl jo į Lietuvos pajūrį neatvykę turistai iš užsienio.
„Būdavo, suvažiuoja čia rusai, vokiečiai, atvyksta norvegai, švedai. Dabar daugiau latvių, bet jie nieko neperka. Estų būna vienas kitas.
Kurorto gatvės dažnai būna tuščios. Svarbiausia yra tai, kad šiemet verslas taip sužlugdytas, kad baisiau būti nebegali“, – užsiminė Rita.
Poilsiauja, bet neišlaidauja
Dėl siaučiančio koronaviruso Palangoje nukentėjo ne tik smulkieji verslininkai, bet ir privačių būstų nuomotojai. Šią vasarą jie užsidirbo kone perpus mažiau, nei įprastai. Manoma, kad tai nulėmė užsienio turistų stygius ir savų poilsiautojų taupumas.
„Šiais metais turime 60 proc. to poilsiautojų kiekio, koks buvo pernai. Žmonės bijo karantino, bijo, kad vėl gali tekti izoliuotis namuose, kai nebeteks darbų ir pajamų, savo verslo. Tai vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie nulėmė verslo situaciją per šį išskirtinį sezoną Palangoje“, – sakė privačių būstų nuomotojus vienijančios bendruomenės „Palangos rūpestėlis“ vadovė Adelina Sabaliauskaitė.
Kalbinti poilsiautojai neslėpė, kad šiemet per atostogas neišlaidavo, o atostogas vasaros pabaigoje pasirinko būtent dėl atpigusių apgyvendinimo paslaugų.
Anot Betos – poilsiautojos iš Kėdainių, ji už būsto nuomą parai mokėjo po 10 eurų.
„Tai, ko gero, pigiau nei vidurvasarį. Šeimininkė sakė, jog nėra nuomininkų“, – kalbėjo Beta.
„Dvi savaites nutarėme pabūti pajūryje, todėl taupome“, – patikino Saulius iš Kauno.
Anot Galinos iš Vilniaus, jos šeima taip pat neišlaidauja. Į restoranus ar kavines nevaikšto – valgo namuose, o ir nepramogauja.
Skundžiasi ne visi
Tačiau šia vasara skundžiasi ne visi pajūrio verslininkai. Palangos viešbučių ir restoranų asociacija teigė, kad rezultatai šiemet yra puikūs.
„Šioks toks pajamų augimas yra, gal apie 10 proc. Kai kuriuose restoranuose gal net didesnis, nes oras buvo puikus – buvo visos sąlygos poilsiauti.
Buvo malonu dirbti su vietiniais klientais, su lietuviais – išskirtinai. Mums tai sėkminga vasara.
Po niūraus pavasario – po to, kai visi sėdėjome be jokių pajamų ir apskritai galvojome apie išlikimą ir išgyvenimą, vasara suteikė naujų jėgų. Ko gero, viskas bus gerai“, – optimizmo atseikėjo Palangos Viešbučių ir restoranų asociacijos narys Kristupas Šliogeris.
Perkėlė mažiau automobilių
Pasak Neringos savivaldybės Kurorto, turizmo plėtros ir verslo komiteto pirmininko Vaido Venckaus, poilsiautojų srautais džiaugėsi ir Neringos būstų nuomotojai.
Nors, Smiltynės perkėlos duomenimis, šią vasarą iš Klaipėdos į Kuršių Neriją perkelta 50 tūkstančių mažiau automobilių nei pernai tuo pačiu metu, patys neringiškiai tikina, kad žmonių netrūko.
„Manau, kad vasara privačiam sektoriui buvo gera. Ypač tam, kuris dirbo su turistų grupėmis, priėmė jas iš kruizinių laivų, pasiliekančius parai ar dviem. Svečių gal mažiau turėjo didesni poilsio namai, kurie buvo sudarę išankstines sutartis“, – kalbėjo V.Venckus.
Tačiau vasarinės prekybos rezultatai, kaip ir Palangoje, nedžiugino neringiškių.
Pasak V.Venckaus, tiek tekstilės, tiek gintaro perdirbėjus arba pardavėjus palietė sumenkęs poilsiautojų srautas.
„Į Neringą šią vasarą atvyko net 2 tūkst. mažiau autobusų. Išlipę turistai tik pasivaikščiodavo mieste, aplankydavo vieną ar kitą muziejų, įsigydavo tą minimalų suvenyrą“, – užsiminė V.Venckus.
Iš viso į Kuršių neriją šią vasarą kėlėsi beveik 300 tūkstančių automobilių.
