Praėjusią savaitę paskelbtas kvietimas kviečia studentus ir dėstytojus pradėti streiką, o tėvus – mokyti vaikus iš namų, už kurį, praėjus ketvirčiui, mokiniai turėtų atsiskaityti mokyklai.
„Taip pat tėvai kviečiami pervesti savo vaikus į privačias mokyklas, tačiau reikia pripažinti, kad Baltarusijoje jų yra labai mažai. Tėvai raginami nedalyvauti valdžios iniciatyvose – atšaukti savo vaikus iš spaliukų, iš „Baltarusijos respublikinės jaunimo sąjungos“, kuri yra savotiškas komjaunimo atitikmuo šiuolaikinėje Baltarusijoje.
Apskritai, valstybės vaidmuo visose gyvenimo srityse Baltarusijoje yra milžiniškas, tačiau, sakyčiau, kad švietimo sektoriuje jis yra net didžiausias“, – teigė M.Milta.
M. Milta apie pokyčius protestuose Baltarusijoje: baimės nebėra
Anot jo, tokiu būdu, didžiulė visuomenės grupė – šeimos su vaikais, – solidarizuojasi su darbininkais, kurie streikuoja, ir atvirkščiai.
„Pirmadienį pasirodė pranešimų, kad Baltarusijos Valstybinio kultūros ir meno universiteto rektorė pasitraukė iš savo pareigų – esą šalių susitarimu.
Kol kas apie tai nebuvo platesnės informacijos, tačiau istoriškai studentai už dalyvavimą pilietinėse, politinėse akcijose dažnai sulaukdavo tam tikrų represijų: mažiausiai – išmetami iš studentų sąrašų. Represijų sulaukdavo ir mokslininkai bei dėstytojai.
Tačiau praėjusią savaitę Baltarusijos valstybinio universiteto rektorius, kitų universitetų atstovai pareiškė, esą jų bendruomenių nariai, studentai nebus sulaikomi net jei ir dalyvaus vienose ar kitose akcijose. Rytoj universitetuose prasideda semestrai – pamatysime, ar tai yra tiesa“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo Europos humanitarinio universiteto atstovas.
Negana to, anksčiau pirmadienį pasirodė informacija, jog tariamojo Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos sūnus Nikolajus atsiėmė dokumentus iš Baltarusijos valstybinio universiteto licėjaus.
„Vasaros pradžioje buvo pranešta, kad N.Lukašenka įstojo į biologijos-chemijos profilio klasę. Tai yra prestižiškiausias licėjus visoje šalyje, plačiai žinomas dėl ganėtinai liberalios atmosferos. „Ganėtinai“ liberalios – nes jis vis tiek tiesiogiai pavaldus Baltarusijos valstybiniam universitetui.
Ir būtent šiandien pranešta, kad N.Lukašenka iš viso nesimokys šiame licėjuje“, – pasakojo M.Milta.
Protestai turi potencialo
Pasak Europos humanitarinio universiteto atstovo, protestai Baltarusijos įmonėse vis dar vyksta – nors negalima teigti, kad visa šalis yra apimta streikų, skirtingo lygmens protestai gamyklose vis dar vyksta.
„Didžiausiose šalies įmonėse, pavyzdžiui, „Belaruskalij“, „Belaz“, Baltarusijos metalurgijos gamykloje, „Hrodna Azot“ veikia streikų komitetai, tačiau jie patiria stiprų spaudimą. Kai kurių streikų komitetų vadovams teko pabėgti iš šalies“, – pasakojo jis.
Praėjusią savaitę streikų komitetai pradėjo siekį įteisinti protestus.
„Kam tai daroma? Siekiama, kad bent formaliai būtų sumažintos prielaidos streikų komitetų vadovų sulaikymui, atsakomybės taikymui tiems, kas streikuoja.
Nors realiai sunku tikėtis, kad vadovybė įteisins streikus, tačiau tam tikslui bent jau dedamos pastangos – tai yra viena esminių ir konstruktyvių Koordinacinės Tarybos pozicijų“, – įvardijo M.Milta.
M.Miltos teigimu, „Belaruskalij“ pusė kasyklų dirba ne pilna apimtimi arba apskritai nedirba, o pirmadienį buvo pranešta, kokią finansinę žalą Baltarusijos metalurgijos gamyklai padarė streikai.
„Streikai dar turi erdvės potencialui. Vienaip ar kitaip, rytojaus diena bandoma atkreipti didesnį dėmesį į streikuojančius. Apskritai, visi procesai, kurie vyksta pastarąsias 23 dienas, yra unikalūs daugeliu aspektų, tačiau ypač tuo, jog pirmą kartą per visą šalies istoriją tiek daug skirtingų socialinių grupių, suvienytos tų pačių siekių, atsirado toje pačioje viešojoje erdvėje. Niekada anksčiau Baltarusijoje nepamatytumėte darbininko, verslininko, senjoro ir jaunos šeimos vienoje eisenoje, kurioje jie reikalautų to paties.
Vienas labai ryškių ir emociškai svarbių dalykų, kurį pastebiu – jog protestuotojai kiekvieną kartą tiek mažesnėje, tiek didesnėje eisenoje skanduoja gamyklų pavadinimus – tokiu būdu siekia parodyti solidarumą su jomis. Matome ir aštuoniolikmetes paneles, ir trisdešimtmečius vyrus bei senjorus, kurie kartu skanduoja, pavyzdžiui, „Minsko automobilių gamykla!“, „Minsko traktorių gamykla!“, „Gardino azoto gamykla!“ – vyksta iš tiesų unikalūs reiškiniai“, – kalbėjo M.Milta.
Ypač žalingi
Kiek anksčiau ekonomistas M.Dubnikovas naujienų portalui lrytas.lt teigė, jog Baltarusijos ekonomikai ir valstybiniam sektoriui, finansuojam eksporto, įmonių veiklos sustabdymas gali padaryti reikšmingą žalą.
„Įmonių sustojimas tolygu užsienio valiutos nepatekimui į šalį, todėl Baltarusijai gali kilti iššūkių išlaikyti savo valiutos kursą. Įmonių streikai turės įtakos tiek politikams, tiek valstybės ekonomikai, ir netiesiogiai gali pažadinti kitus žmones, kurie galbūt dar šiandien neprotestuoja – supraskime, kad negaunant pajamų į valstybės biudžetą, įmonėms nedirbant, gali atsirasti problemų mokant tiek pensijas, tiek atlyginimus toms pačioms jėgos struktūroms, milicijai“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas kalbėjo, kad plintantys streikai Baltarusijos fabrikuose suduotų stiprų smūgį A.Lukašenkai.
„Baltarusijos režimas su tais protestuotojais, kurie gatvėse, moka dorotis ir net labai žiauriais būdais. O štai jei streikai fabrikuose pradėtų plisti, be abejo, A.Lukašenkai tai būtų didelis smūgis, nes didelė dalis ekonomikos Baltarusijoje yra paremta valstybine ekonomika. Jei fabrikai protestuotų, A.Lukašenkos legitimumas valdančiajame, biurokratiniame elite stipriai sumažėtų“, – sakė G.Česnakas.
Pasak VU TSPMI lektoriaus Vyčio Jurkonio, tai, kad streikai fabrikuose Baltarusijai ypatingai žalingi, rodo ir represijos, kurių valdžia jau ėmėsi prieš profsąjungas, prieš žmones, kurie potencialiai gali būti mobilizuojantys gamyklose, fabrikuose ar miestuose.