Priežasčių silpnėti rubliui – per akis: pastarieji įvykiai kaip reikiant smukdo valiutą

Rusijos rublis šią savaitę pradėjo peržengdamas psichologinę ribą – tiek rublių už eurą nebuvo mokėta nuo 2016 m. vasario. Vis dėlto finansų analitikas Marius Dubnikovas, kalbėdamas su portalu lrytas.lt, atkreipė dėmesį, jog Rusijai dar svarbesnė riba – 80 rublių už JAV dolerį – kol kas nepasiekta, tačiau esama ženklų, jog prie jos artėjama.

I.Judino/TASS/Scanpix nuotr.
I.Judino/TASS/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Navalnas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
A.Navalnas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Žmonės Rusijoje rinkosi į protestus ir reikalavo atsakymų, kodėl Maskva norėjo nunuodyti A.Navalną.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Žmonės Rusijoje rinkosi į protestus ir reikalavo atsakymų, kodėl Maskva norėjo nunuodyti A.Navalną.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 9, 2020, 7:39 PM, atnaujinta Sep 10, 2020, 9:23 AM

Šios savaitės pradžioje rublis patyrė eilinį nuosmukį, tačiau pirmadienį kritimas tam tikra prasme buvo išskirtinis: JAV dolerio atžvilgiu rublis viršijo 76, o euro – psichologiškai svarbią 90 rublių žymą. Ir nors baigiant pirmadienio prekybą jis vėl kainavo 89,5 rublio, antradienį maksimali už eurą sumokėta suma buvo vėl didesnė nei 90 rublių – 90,2 rublio (JAV dolerio maksimali sandorio suma – 76,5 rublio).

JAV dolerio atžvilgiu rublis 76 žymą viršijo pirmą sykį nuo rugpjūčio 26 d. O štai euro atžvilgiu 90,1 rublio riba pasiekta pirmą sykį nuo 2016 m. vasario.

To priežastis – emocingas rinkų reagavimas į geopolitiką ir rusiškiems aktyvams toksiška atmosfera.

Vis dėlto finansų analitikas M.Dubnikovas, komentuodamas situaciją naujienų portalui lrytas.lt nurodė, kad Rusijai svarbiau santykis ne su euru, o su JAV doleriu.

„Viena, JAV doleris – labiau paplitusi valiuta. Antra – tai labai aktualu patiems rusams, nes pas juos paraleliai rubliui cirkuliuojanti valiuta yra būtent JAV doleris. Tad, jei rublis vis dėlto kirstų 80 rublių už JAV dolerį ribą, tai būtų daug svarbesnis žingsnis, nei 90 rublių už eurą“, – aiškino finansų analitikas.

Todėl šalies Centrinis bankas atidžiai stebi, kada rublio kursas priartės prie psichologiškai svarbios 80 rublių už JAV dolerį ribos.

Priežasčių silpnėti pakanka

Rublis pastebimai susilpnėjo pasirodžius Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pozicijai, jog Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimas gali paveikti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, nors iki šio įvykio politikė buvo dujotiekio projekto šalininkė.

„Šios naujienos pakako emocionaliai rinkos reakcijai ir tam, kad susilpnėtų rublis“, – forbes.ru komentavo „Metalinvestbank“ atstovasSergejus Romančiukas. Jo manymu, ir toliau galima laukti spaudimo rubliui.

Fondų rinkos specialistas iš brokerių paslaugas teikiančios „BKS Broker“ Michailas Zelceris atkreipė dėmesį, kad savo padarė ir tai, jog euras valiutų rinkoje stiprina savo pozicijas: M.Dubnikovo skaičiavimais, nuo kovo euras JAV dolerio atžvilgiu pabrango apie 10 proc.

„Priežasčių silpnėti rubliui šiandien pakanka: naujų sankcijų rizika dėl galimo „Novičiok“ panaudojimo, nesena JAV aukštųjų technologijų sektoriaus korekcija, kuri gali persimesti ir į kitus sektorius, o taip pat – smunkančios naftos kainos. Nepamirškime ir Rusijos ekonominių problemų, susijusių su pasauline rececija“, – vardijo brokerių kompanijos „Alor Broker“ investicijų strategas Pavelas Veriovkinas.

Jo nuomone, viena didžiausių rizika dabar – „rusiškiems aktyvams toksiška Vakarų retorika apie sankcijas“. Pasak P.Veriovkino, užsienio investuotojai nenori spėlioti, ar pajėgs Rusija atremti kaltinimus panaudojus nervus paralyžiuojančią cheminę medžiagą „Novičiok“ – jie paprasčiausiai mažina rizikas iš Rusijos rinkos patraukdami aktyvus.

Investicijų strategas spėjo, kad esama trumpalaikės rizikos, jog euras jau artimiausią savaitę kainuos 93,7 rublio.

Vis dėlto „Alfa Bank“ analitikai mano, kad su „Nord Stream 2“ susijusios sankcijos menkai įtikėtinos. „Laikomės nuomonės, kad, jei ES ir JAV iš tiesų susitars dėl sankcijų prieš Rusiją, jos greičiausiai turės tik simbolinę reikšmę“, – teigiama banko apžvalgoje.

Rugsėjo 7-ąją paaiškėjo, kad A.Navalnas pabudo iš komos. „Žinios iš Vokietijos sušvelnino situaciją ir suteikė vilties, kad prasidėjusi politinė krizė vis tik baigsis be kur kas rimtesnių neigiamų pasekmių“, – bbc.com komentavo investicinės kompanijos „Otkrytie Broker“ vyriausiasis analitikas Andrejus Kočetkovas.

Kerta ir pinganti nafta

Dar viena priežastis, dėl ko silpsta rublis – žemos naftos kainos: per pastarąją savaitę ji atpigo 13 proc. Naftos kainų kritimą lemia nerimas dėl menko paklausos atsigavimo, susijusio su augančiu sergančiųjų koronavirusu skaičiumi pasaulyje, ir rizikos, kad „OPEC+“ praras discipliną.

Juodojo aukso kainų, o iš paskos – ir rublio, smukimą, labai tikėtina, lėmė naujienų agentūros „Bloomberg“ paskelbta publikacija, kad Saudo Arabijos naftos ir dujų milžinė „Saudi Aramco“ spalį sumažins didmenos kainas savo klientams JAV ir Azijoje. Tokią informacinio-analitinio centro „Alpari“ vadovo pavaduotojos Natalijos Milčakovos nuomonę perdavė portalas gazeta.ru.

Rublio kursui neigiamos įtakos turi ir tai, kad Rusijos finansų ministerija sumažino užsienio valiutos pardavimus. Tiesa, spalį laukiama, kad Centrinis bankas valiutą ims pardavinėti papildomai, o to teigiamas poveikis bus justi jau rugsėjo pabaigoje.

Dujos kainuoja kiek 1997 m.

Finansų analitikas M.Dubnikovas aiškino, kad investicijose – taip pat ir į valiutas – psichologinės ribos labai svarbios: jei pamatysime sūrio kainą, perlipančią tam tikrą psichologinę ribą, jo nebepirksime.

Psichologinės ribos susiklosto natūraliai keliais atvejais: vienas – pasiekiami apvalūs skaičiai, antras – susiformuoja istoriškai. Pavyzdžiui, psichologinė Rusijos rublio riba – 80 rublių už JAV dolerį. 2016 m. buvo priartėta prie šios ribos, tas pats nutiko šių metų kovą kilus pandemijai, prie jos artėjama ir dabar.

Anot M.Dubnikovo, susiformavo labai aiški tendencija, kad paskutiniu metu rublis nuvertėja – tai tęsiasi nuo šių metų pradžios. Be to, pasak pašnekovo, sukrėtimų gali būti ir daugiau.

„Jei dėl A.Navalno apnuodijimo būtų sustabdytas „Nord Stream 2“ projektas, tai bus didžiulis smūgis Rusijai dviem apsektais: reikėtų nurašyti milijardines investicijas, o šalis negautų suplanuotų pajamų.

Be to, negalima pamiršti to, kad dujos šiandien kainuoja tiek, kiek kainavo 1997 m. Supraskime, kad kone ketvirtį amžiaus infliacija ir JAV dolerio vertė stipriai krito, o rusai už savo energetinius išteklius šiandien gauna tą pačią kainą, kokią gaudavo prieš 23 metus. Jų padėtis sunki.

Reikia pridėti ir įvykius Baltarusijoje: juk visi pažiūri per petį ir pagalvoja – kas sekantis? Šiame kontekste gali būti, kad rublis savo vertę ir toliau praras“, – komentavo finansų analitikas.

Nuvertėjo dvigubai

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad, rubliui pingant stipriau, įsikiša Centrinis bankas – jis bando pardavinėti užsienio valiutos atsargas ir taip suvaldyti rublio kritimą. Anot M.Dubnikovo, Centrinis bankas labai jautriai pradeda reaguoti, kai rublis priartėja prie 80 rublių už JAV dolerį ribos. Tuomet imama keisti užsienio valiutą į rublius tuo pačiu sukeliant rublio paklausą rinkoje.

„Tai – ir politinio stabilumo klausimas: jei bus pakirstas pasitikėjimas valiuta, gali kilti didžiulis nepasitenkinimas visuomenėje. Juk krenta viso valstybinio sektoriaus pajamos“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Jis pastebėjo, kad dar 2014 m. pradžioje valiutos kursas buvo 35 rubliai už JAV dolerį. Dabar jis – 76 rubliai.

„Vadinasi, valiuta nuvertėjo daugiau nei dvigubai. Analogiškai nuvertėjo ir žmonių santaupos, jei jos buvo rubliais, ir pajamos.

Rusijai dėl to skauda, tačiau šalis turi tam tikro komforto: yra dideli užsienio valiutos rezervai, kurie leis atsilaikyti kelerius metus.

Be to, paskutiniais duomenimis, jų valstybės biudžetas – perteklinis. Tai – gana retas atvejis, kuo gali pasigirti tik Vokietija ir Nyderlandai. Taip pat Rusijos skola labai žema – 12 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Visa tai lemia, kad jie gali gyventi vystydami politiką, kuri nėra priimtina kitiems“, – komentavo finansų analitikas.

Kita vertus, anot M.Dubnikovo, iki tam tikros ribos nukritęs kursas Rusijai taip pat palankus, nes, pingant rubliui, lengviau vykdyti biudžetą, mat už tuos pačius dolerius, kuriuos gauna už naftą, ji gauna daugiau rublių, kuriuos gali išdalinti.

„Lietuvai, žiūrint į potencialią grėsmę iš Rusijos pusės, pigus rublis nėra labai blogai, nes tai reiškia, kad potencialios grėsmės šaltinis turi mažiau pinigų“, – sakė pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.