„Dabar visi kroviniai yra tikrinami per rentgeną. Kadangi Baltarusijos pasieniečiai pamatė, kad srautas automobilių didėja, o pasienis nėra guminė vieta, kur telpa daug automobilių, tai dabar jie nukreipiami į vidines muitines Baltarusijoje ir ten praeina papildomą tikrinimą – krovinio iškrovimas, sutikrinimas ir vėl pakrovimas, už kurį vežėjai turi susimokėti“, – BNS sakė Romas Austinskas.
„Muitinė turi visas teises tuos dalykus daryti, bet dabar patikra yra ligotai padidėjusi“, – pridūrė jis.
Anot R. Austinsko, priklausomai nuo krovinio apimties, papildoma patikra vežėjams kainuoja nuo 150 iki 200 eurų.
Jis taip pat sakė, jog ilgiau užtrunkant muitinėse, vilkikai nespėja laiku atvežti krovinių, papildomai kainuoja ir prastovos.
„Pagrindinis dalykas yra siuntėjas ir gavėjas. Siuntėjas visada žino, kad krovinys paruoštas ir vežėjas jį pasiėmė, yra skaičiuojama, per kiek parų krovinys pasieks gavėją.
Vežėjai visada maždaug žino krovinių gabenimo laiką. Ir jie visada suspėdavo ir atveždavo juos laiku. Dabar mes vėluojame, o tai ir įvaizdžio, reputacijos klausimas. Be to, prastovų niekas nekompensuoja, jas reikės kompensuoti vežėjams“, – sakė asociacijos prezidentas.
Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai praėjusią savaitę pareiškus, kad Baltarusija uždaro sienas su Lietuva ir Lenkija, Lietuvos pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas BNS pirmadienį sakė, jog eismas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje vyksta įprastai.
Pasak jo, pasienio kontrolės punktuose kai kada susidaro automobilių eilės, griežčiau tikrinami vilkikai.
