Finansininkai braižo ateities scenarijus ir vardija, kas krizės metu gali praturtėti

Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Koronavirusas nesukėlė ekonominės krizės, tačiau jis sukelė turbulencijas, kurias pamatysime vėliau, „Lietuvos Davoso“ konferencijoje kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
V.Šapoka.<br>T.Bauro nuotr.
V.Šapoka.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 22, 2020, 11:24 AM, atnaujinta Sep 23, 2020, 9:28 AM

Anot jo, labiausiai tikėtinas ateities scenarijus – natūralus burbulo išsipūtimas akcijų ir NT rinkose, kurios galiausiai sprogs. Tačiau blogesnis įmanomas scenarijus – socialiniai neramumai.

„Šiandien tas, kuris valdo kapitalą – įmonių akcijas arba NT, – jo turto kiekis auga eksponentiškai, palyginti su tuo, kuris neturi priėjimo prie kapitalo. Todėl per ateinančius kelerius metus gali reikšmingai didėti globalios įtampos, kurios lemtų ir politinius pokyčius, kurie išaugtų į mokestinius“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

M. Dubnikovo teigimu, šiandien Centriniai bankai, spausdindami pinigus, išsprendė trumpalaikę problemą: užkišo nuostolius naujai atspausdintais pinigais – tai leido šalių ekonomikoms greitai atsistatyti, ko nebuvo galima prognozuoti.

Tačiau dėl sparčiai didėjančio pinigų kiekio kyla rizikos, kurias turime matyti.

Ekonomisto teigimu, koronaviruso pandemijos turbulencijos turėtų pasireikšti per infliaciją, kuri atsiras labai staigiai ir kurios dabar nėra, nes pinigai nukeliauja į akcijų rinkas, NT, kur „užsirakina“.

M. Dubnikovo teigimu, šiuo metu svarbu, kad Lietuva atsakingai pasielgtų su ES lėšomis, gautomis COVID-19 pasekmėms mažinti.

„Europos ekonomistai, bankininkai, valdytojai, prižiūrėtojai „prašovė“ su COVID-19: pirmasis situacijos vertinimas buvo neteisingas, dėl to rinkoje atsirado labai daug pinigų. Dabar svarbu, ką ketiname su tais pinigais padaryti – tuos pinigus reikia „palaidoti“.

Turime du variantus: vienas iš jų – padidinti palūkanas ir iššaukti krizę visa „gražiąja“ puse dabar ir čia, kas būtų savižudybė visiems.

Antras variantas – žaliasis planas. Tai – geras planas, kuris leistų „sulaidoti“ tiek CO2, tiek pinigus į žemę, ir neiššaukti burbulo. Klausimas tik, kaip pavyks – truputį abejoju, kad tai pavyks padaryti neiššaukiant burbulo, bet jeigu planas pavyks, mums pavyks pratęsti ekonominį ciklą dar dvejus ar penkerius metus, gal dar ilgesnį laikotarpį“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Numato perkaitimą

Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvai būdingas K formos atsigavimas – vieni sektoriai jau dabar jaučiasi pakankamai gerai ir jų ateitis bus dar šviesesnė, kiti sektoriai dar nemato šviesos tunelio gale. Dėl to, anot jo, didžiausia Lietuvos rizika – ekonomikos perkaitimas.

„Greičiausiai skatinimas vyks tol, kol visa „galiorka“ irgi atsigaus. Tačiau kas bus toms viršūnėmis? Jie visiškai „išskris į kosmosą“. Tuo metu Europą padalinus geografiniu lygmeniu, į Šiaurę ir Pietus, matome, kad Šiaurės atsigavimas – V formos, Pietų Europos – L formos.

Vėlgi, Europa ekonomiką skatins tol, kol pakels Pietus, tačiau kas nutiks su Šiaure? Pažiūrėkime, kas jau dabar vyksta: Švedijoje NT kainos pradėjo augti nuo birželio, dabar augimas spartesnis nei buvo metų pradžioje. Norvegijoje kainos taip pat jau „kyla į kosmosą“.

Šiaurės šalys turi labai daug pinigų įlieję į rinką, tuo metu Pietūs labai kenčia. Tas skirtumas išliks. Todėl didžiausia rizika Lietuvai, esančiai šiaurinėje pusėjė, – ekonomikos perkaitimas kitais metais. Juolab, kad visos ES lėšos, DNR investicinis planas – nė vienas euras tų lėšų nepasiekė Lietuvos ekonomikos, o pradės ją pasiekti tik nuo kitų metų antros pusės“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

II ketvirtis lems visų metų rezultatą

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys, kuriuos pateikė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas, rodo, kad antrąjį ketvirtį JAV ekonomika susitraukė beveik 10 proc., euro zona – daugiau nei 10 proc., Jungtinė Karalystė fiksavo apie 20 proc. metinį kritimą.

„Vis dėlto tikimasi, kad ekonomika trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius atsigaus: ir ribojimai sušvelninti, ir žmonių mobilumas beveik atsistatęs.

Tuo pačiu tai leidžia suprasti, kad antrąjį ketvirtį smukimas buvo didžiausias. Jis buvo toks stiprus, kad nulems metinį rezultatą“, – komentavo A.Dabušinskas.

Indeksai rodo plėtrą

Tačiau Pirkimo vadybininkų indeksai atsigavę – tai rodo plėtrą. Pirmiausia šių indeksų kilimą fiksavo Kinija, kitose šalyse tai stebėta kiek vėliau, tačiau dabar visur pirkimo vadybininkų indeksas laikosi virš 50 žymės. O tai reiškia, kad ekonominė veikla turėtų plėstis.

Tiesa, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius atkreipė dėmesį, kad, jei toks augimas fiksuojamas nuo žemos bazės, tai nereiškia, kad jis pasiekė ankstesnį lygį. Be to, augimas kiek prarandą veržlumą, nes rugpjūtį Pirkimo vadybininkų indeksas buvo kiek mažesnis nei liepą. Tai akivaizdžiausia matyti kalbant apie paslaugų sektorių. Visa tai gali reikšti, kad jaučiamas nerimas dėl antrosios bangos.

2022 m. pasieksime 2019 m. lygį

Kaip pastebėjo pranešėjas, visos pagrindinės pasaulio ekonomikos patyrė didžiausią bendrojo vidaus produkto kritimą nuo Antrojo pasaulinio karo. Europos Centrinio Banko dėliojami euro zonos scenarijai vis dar rodo neapibrėžtumą.

Pagal bazinį scenarijų, 2022 m. euro zonos ekonomika pasieks 2019 m. lygį. Jei vis dar nebus medicininio sprendimo, kaip gydyti koronavirusą, 2022 m. pabaigoje euro zonos augimas sieks 95 proc. 2019-ųjų rodiklio.

A.Dabušinskas spėja, kad valstybėms fiskalinės paramos greičiausiai reikės ir kitais metais. Vis dėlto jis pastebėjo, kad nors visas pasaulis patyrė didelį šoką, iki šiol šiame kontekste Lietuva atrodo visai neblogai – nors netolygiai, tačiau ekonominė veika atsigauna.

Tiesa, neapibrėžtumas vis dar labai didelis. Kol kas neįmanoma nuspėti ir to, koks pandemijos poveikis darbo rinkai: tai laikinas ar permamentinis šokas. Tą, pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus, pamatysime vėliau.

Kalbėdamas apie infliaciją Lietuvoje jis pastebėjo, kad kol kas vyrauja ją slopinantys veiksniai.

V. Šapoka: viskas priklauso nuo to, kaip greitai investuosime

DNR plano sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai ir efektyviai sugebėsime investuoti, forume „Lietuvos Davosas 2020“ sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Jis taip pat pažymėjo, kad daugiausia dėmesio plane skirta žmogiškajam kapitalui, inovacijoms mokslo srityje bei energetikai ir klimato kaitai, rašo naujienų agentūra ELTA.

„Yra išskirtos labai aiškios sritys. Jeigu pasižiūrėtume, kur nukreiptos naujos lėšos, tai daugiau nei dvigubai numatyta skirti žmogiškajam kapitalui, daugiau nei dvigubai – inovacijoms ir moksliniams tyrimams ir daugiau nei dvigubai – klimato kaitai ir energetikai“, – teigė finansų ministras.

DNR plane numatyta, kad žmogiškajam kapitalui papildomai numatoma skirti 417 mln. eurų, inovacijoms ir moksliniams tyrimams – 583 mln. eurų, o klimato kaitai ir energetikai – 359 mln. eurų.

V. Šapoka teigė, kad paskelbus apie DNR planą daugiausia pasiūlymų pateikė mokslo ir gydymo įstaigos.

„(DNR planas) – tai ne Šapokos planas, tai ne Finansų ministerijos planas, tai ne Vyriausybės planas, tai yra bendras planas. Kai paskelbėme pradinio plano versiją, per labai trumpą laiką (...) gavome pasiūlymų už daugiau nei milijardą eurų. Daugiausia pasiūlymų pateikė mokslo įstaigos, taip pat didžiosios gydymo įstaigos“, – sakė jis.

Anot finansų ministro, negalima delsti įgyvendinant DNR planą, kadangi tinkamiausia proga jį įgyvendinti yra būtent dabar.

„Viskas priklauso nuo mūsų, kaip mes greitai ir efektyviai investuosime. Viskas vyksta per greitai, nes dažniausiai didžiausias priekaištas yra tai, kad nėra laiko įsivertinti, išanalizuoti (situacijos – ELTA). Bet prisiminkime, kad mes neturime laiko, nes, jeigu dabar šitą progą praleisime, kai vyksta rinkų pasidalinimas, kai vyksta kova dėl investicijų, kova dėl talentų, tada turėsime ne gerą rezultatą dabar, o tobulą rezultatą niekada“, – teigė jis.

„Nuo mūsų priklauso, kaip mes išnaudosime pandemiją, ar mes paslėpsime savyje priešą, kuris aktyvuosis ateityje, ar mes sukelsim daug genetinio triukšmo, ką labai mėgstam, ar įdarbinsim tą prakeiktą „kovidą“, kad mūsų evoliucija būtų žymiai spartesnė“, – pridūrė V. Šapoka.

ELTA primena, kad DNR ekonomikos plano vertė siekia 6,3 mlrd. eurų, kuriuos ketinama per pusantrų metų investuoti į pažangias sritis: skaitmeninę ekonomiką, inovacijas, energetiką.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.