V.Janulevičiaus teigimu, 2020-eji gali pakeisti pasaulį ir verslą, įmonės gali sėkmingai išlaikyti pandemijos iššūkius, jeigu suvoks ir pasirengs naujam žingsniui.
„Gyvename nežinomybės eroje, netvarkos amžiuje – padidėjusios skolos, nemokumas, finansinė nelygybė, konkurencija, nauji technologiniai iššūkiai kelia mums sumaištį, neramina mus visus – kas bus toliau? Faktas, kad nieko gero nebus – amžius bus permainingas, sudėtingas, todėl visi kartu turime ieškoti išeičių, ką ir kaip daryti“, – pranešimą konferencijoje pradėjo V.Janulevičius.
2020 metų balandį 20 proc. Lietuvos įmonių buvo prastovose (vienu metu – net 40 proc. įmonių). Kas antra bendrovė ieško naujų tiekimo grandinių. 85 proc. finansų direktorių sako, kad šiemet jie neturės pelno.
Socialinis atsiribojimas pakeitė perkamąją galią, pasikeitė vartotojas – jis ieško saugių būdų įsigyti prekes, galimai tiesiai iš gamintojo. Keičiasi ir gamybos požiūris į kaštus – kuo toliau, tuo daugiau užsakymų ateina į Europą, nes galimai yra nuimami nuo trečiųjų, nuo Azijos šalių.
„Visi anksčiau skaičiavo gamybinius kaštus, kad jie būtų kuo pigesni – tada išsitiesia gamybinė grandinė, dažniausiai dalyvauja tam tikros Azijos šalys. Per pandemiją pamatėme, kaip tos grandinės trūkinėja, kaip tiekimas trūkinėja – užtrunka daug ilgiau, kainos kyla.
Europa pabudo, žiūrėdama, kaip sutrumpinti tiekimo grandinę – ne kaip atpiginti kaštus, bet kaip turėti kuo greitesnį prekių pristatymą“, – kalbėjo pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Tad ką toliau daryti? V.Janulevičiaus teigimu, dabar įmonės turi galimybę pasikeisti.
„Prekės ženklai ir įmonės, kurios sėkmingai įveiks pandemijos iššūkius, bus tos, kurios sėkmingai suvoks ir pasirengs naujam žingsniui. Žinoma, tas žingsnis – skaitmeninimas.
Skaitmeninimas pakeitė mūsų pasaulį – matome ne tik tai, kad akcijų kursai tų įmonių, kurios susijusios su internetu, kyla greičiau nei aukso kaina. Tai, ko gero, yra rodiklis, į kur mes visi turėtume eiti.
Lietuvos ekonomika nėra tokia didelė, nėra tokia stambi, kad ją būtų sunku perorientuoti. Ji – lengvai perorientuojama: mes vis dar neturime tikslios krypties, kuria turėtume judėti, todėl tai yra mūsų galimybių metas“, – tvirtino V.Janulevičius.
Nauji prioritetai
Praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalboje išsakytos mintys nulems tiek mūsų valstybės, tiek visos ES ateitį, teigė V.Janulevičius.
Anot jo, naujieji ES prioritetai yra atsakingi ir pritaikyti Lietuvai.
„Lietuva, kaip ir daugelis ES valstybių, neturinti jokių energetinių išteklių, turi galimybę sukurti visą pridėtinę vertę pas save – kalbu apie žaliąjį kursą, žaliąją ekonomiką, žaliąją paskatą.
Turime suprasti, kad žaliasis kursas iš tikrųjų yra ekonominis kursas. Neturėdami išteklių Lietuvoje, kuo daugiau sukursime pridėtinės vertės savo šalyje, iš žalios elektros pagaminsime žaliąją šilumą, žaliąjį šaltį, tuo daugiau pinigų liks ES, mūsų šalyje“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Lietuvos ir kitų ES šalių prekių konkurencingumą, jo teigimu, užtikrins ir 2022 planuojamas įstatymas – įvežamos CO2 emisijos mokestis.
„Kiekviena prekė, įvežama į Europą iš trečiųjų šalių, bus įvertinama pagal jos CO2 – kiek tos prekės pagaminimui buvo „išleista“ CO2.
Tai anksčiau ar vėliau bus priimta, ir tai yra gera žinia pramoninkams ir gamybininkams. Tokiu būdu mes išsaugosime savo konkurencingumą“, – sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Jo teigimu, tai yra galimybė turėti, padaryti, pagaminti ir vartoti čia, taip pat sukurti didesnę pridėtinę vertę, o ne tik galvoti, kad žaliosios ekonomikos reikalavimai yra našta.
„Būtų labai neteisinga suvokti žaliąjį kursą kaip naštą verslui. Iš tiesų tai yra galimybė lietuviškam verslui persiorientuoti, pakeisti savo kryptis, kad turėtume galimybes išlaikyti darbo vietas ir kurti naują skaitmeninę ekonomiką“, – kalbėjo V.Janulevičius.
