Valdžios dosnumas baigėsi: nebekompensuoja priedų medikams

Lietuvoje kasdien skaičiuojama vis daugiau koronaviruso atvejų, kai kuriuose mobiliuosiuose punktuose darbo daugiau nei per patį pandemijos įkarštį.

Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>G.Šiupario nuotr.
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>G.Šiupario nuotr.
Slaugytoja Daiva.<br>Stop kadras
Slaugytoja Daiva.<br>Stop kadras
K.Valantinas.<br>Stop kadras
K.Valantinas.<br>Stop kadras
J.Sejonienė.<br>Stop kadras
J.Sejonienė.<br>Stop kadras
A.Veryga.<br>Stop kadras
A.Veryga.<br>Stop kadras
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>G.Šiupario nuotr.
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>G.Šiupario nuotr.
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>M.Patašiaus nuotr.
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>M.Patašiaus nuotr.
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>V.Balkūno nuotr.
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>V.Balkūno nuotr.
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>M.Patašiaus nuotr.
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>M.Patašiaus nuotr.
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Sep 22, 2020, 6:19 AM, atnaujinta Sep 22, 2020, 6:19 AM

Tačiau paaiškėjo, kad, nors medikai dirba ne mažiau rizikuodami, nei per karantiną, priedų už pavojingą darbą valstybė nebekompensuoja. Tai reiškia, kad įstaigos gali mokėti priedus iš savo kišenės, tačiau joms pavyksta sukrapštyti gerokai mažesniems priedams arba jie visai nebemokami.

Dirbti tenka kaip per karantiną

Daugiau nei 3 dešimtmečius slaugytoja dirbanti Daiva Panevėžio mobiliajame punkte, kuriame atliekami koronaviruso testai, pluša nuo pat jo įkūrimo. „Aš net nedvejodama pati pasiprašiau, nes žinojau, kad tai mūsų pareiga. Buvo ir tokių, kurie labai bijojo, stengėsi kažkaip išsisukti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo ji.

Moteris sako, kad darbo mobiliajame punkte netrūko visą vasarą. Pavyzdžiui, liepą Panevėžyje darbo buvo daugiau nei per patį pandemijos įkarštį. Sparčiai suktis reikia ir šiuo metu.

„Turime pilnas pamainas, 48 darbuotojus, nes žmonės važiuoja ir važiuoja tirtis. Jeigu padaroma daugiau tų teigiamų testų, kažkoks židinukas atsiranda, tai iškart to darbo daugiau, nes dar atvažiuoja tie, kurie turėjo kontaktų su užsikrėtusiais“, – aiškino ji.

Priedų nebekompensuoja

Nors darbo ir nesumažėjo, tačiau valdžios dosnumas pasibaigus karantinui baigėsi. „Karantino metu buvo galima nuo 60 iki 100 proc. darbuotojams mokėti priedus, bet pasibaigus karantinui už liepos, rugpjūčio mėnesį priedų valstybė jau nebekompensuoja“, – sakė Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas.

„Darbas tų, kurie tiesiogiai dirba su Covid-19 pacientais, nesiskyrė iki karantino paskelbimo ir pasibaigus karantinui. Tų pacientų buvo, yra ir su jais dirbantys darbuotojai patiria didesnes rizikas, didesnius krūvius ir natūralu, kad jiems turėtų būti atlyginama“ , – įsitikinusi Medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė.

Panevėžio poliklinikos vadovo teigimu, dabar įstaiga priedus darbuotojams moka iš savo kišenės. Tačiau kone perpus mažesnius nei per karantiną. Vadovo žiniomis, kai kurios įstaigos priedų visai nebemoka, kitos juos sumažino.

„Žmonės gydomi ir reanimacijoje, bet tų įstaigų vadovams rankos surištos – jie priedus medikams gali mokėti tik iš savo resursų. Nors valstybė žadėjo medikams, kad jie viską turės, viską gaus, kad tik šie nesirūpintų ir dirbtų, bet dabar to nėra. Mes saviems darbuotojams priedus mokame, bet mokame iš savų resursų. O jie nėra neišsenkantys“, – pasakojo K.Valantinas.

Neliks dirbančių

Poliklinikos direktorius baiminasi, kad koronavirusui dar labiau įsisiautėjus ir nebeišgalint darbuotojų skatinti priedais, gali nebelikti norinčių dirbti rizikingose grandyse.

„Kai man reikės darbuotojams sakyti: „Ateikite dirbti už tą algą, kurią gaudavote dirbdami slaugytojais“, tai aš nenustebčiau, kad jie sakys: „Ačiū, nenorime, geriau dirbsime taip, kaip dirbome poliklinikoje, o ne čia, lauke, dar blogu oru“, – įsitikinęs jis.

Priedai iš įstaigų lėšų

Sveikatos apsaugos ministras tvirtina, kad šiuo metu darbdavys gali mokėti iki 15 proc. siekiančius priedus. Tačiau savivaldybių asociacijos duomenimis, toli gražu ne visos gydymo įstaigos turi lėšų ir tokiems priedams mokėti, nes papildomo finansavimo negauna.

„Viskas labai priklauso nuo pačios įstaigos, jos lėšų, nuo darbdavio valios, o ne nuo ministerijos, kuri, pasirašydama tą sutartį, perveda didesnes sumas ar leidžia disponuoti didesniais finansais toms gydymo įstaigoms“, – aiškino Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

„Man labai norėtųsi tikėti, kad dauguma medikų su pacientais, viena ar kita infekcija užsikrėtusiais ar sergančiais, dirba ne dėl to, kad gauna priedus. Bet jeigu mes šnekame apie nuolatinį priedų mokėjimą, tai tai jau bus nebe priedai – tai jau bus tiesiog kitas atlyginimas.

Niekas neatsisako didinti medikams atlyginimų, bet jie turi būti suplanuoti kitų metų biudžete“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Per 3 karantino mėnesius gydymo įstaigų darbuotojų priedams išmokėta 24,5 milijono eurų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.