Trūksta darbuotojų
Statybų aikštelėje verda darbas. Darbininkai nešioja statybines medžiagas, mūrija kylančio daugiabučio sienas. Tačiau nekilnojamojo turto plėtros bendrovė teigia – darbuotojų trūksta, dėl to statybos darbai vėluoja.
„Daugiau mažiau visi, kurie dirba su betonavimu, mūro darbais, sako, kad trūksta užsieniečių, kurie dirbdavo anksčiau. Trūksta maždaug nuo vienos iki dviejų brigadų. Dabar ukrainiečius, baltarusius sunku atsivežti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sako „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.
Neturi reikiamų įgūdžių
Nors statybų sektoriuje darbuotojų trūksta, Užimtumo tarnyboje užsiregistravę daugiau nei 11 tūkst. darbo ieškančių statybininkų. Statybininkų asociacija sako – dauguma šių bedarbių verslui nereikalingi, nes neturi reikiamų įgūdžių.
„Šiandien matome, kad rinkoje trūksta betonuotojų, lauko inžinerinių komunikacijų tiesimo specialistų. Trūksta galinčių renovuoti pastatus, pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos fasadų apdailininkų.
Apskritai skaičiuojame, kad šiandien rinkoje yra kokie 5 tūkst. darbuotojų – jeigu jie turėtų atitinkamas kompetencijas, laisvai rastų darbą“, – tikina Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Kenčia ir kiti sektoriai
Daugiausia darbuotojų trūksta statybų, pramonės ir paslaugų srityse.
„Vyrauja tie patys sektoriai: pramonė, sandėliavimas, transportas. Labai išaugusi nekvalifikuoto darbo paslauga, ypač vasarą žemės ūkyje“, – pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
„Kokių darbuotojų reikia – aišku, kuriančių aukštą pridėtinę vertę, dirbančių su IT sektoriumi, programuotojų ir šiaip labai daug inžinierių ir tiesioginių operatorių“, – vardija Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuvoje 40 tūkst. laisvų darbo vietų
Skaičiuojama, kad vasaros pabaigoje buvo įregistruota daugiau nei 40 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius per dešimtmetį. Tačiau toliau auga ir nedarbo lygis, kuris šiuo metu siekia beveik 14 procentų.
Ekonomistai sako, kad paradoksali situacija susidarė, nes dėl koronaviruso pandemijos šalyje sumažėjo pigios darbo jėgos iš Baltarusijos ir Ukrainos, taip pat nedarbą šalyje skatina ir valstybės mokama 200 eurų darbo paieškos išmoka.
„Anksčiau tas darbo vietas užimdavo darbuotojai iš kaimyninių šalių – Baltarusijos, Ukrainos, bet jų akivaizdžiai trūksta, ir trūksta ne tik statybų sektoriuje, o ir pramonėje, kituose sektoriuose. Turbūt dabar pagrindinis valstybės darbas yra mokėti ne socialines išmokas, bet teikti tinkamas perkvalifikavimo programas.
Šiuo metu asmenys turi daugiau motyvacijos tiesiog užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, gauti papildomas socialines išmokas, nemokėti sveikatos draudimo įmokų, bet nebūtinai nori susirasti darbą“, – pastebi ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas įsitikinęs, kad vienintelis būdas užpildyti laisvas darbo vietas Lietuvoje – darbuotojų pritraukimas iš kaimyninių šalių.
„Protinga, aiški imigracija žmonių, turinčių būtent tas specialybes, kurių yra didžiausias poreikis, būtų vienintelis sprendimas išspręsti tą problemą kuo įmanoma greičiau. Žinome, kokia situacija yra Baltarusijoje, Ukrainoje ir faktas, kad reikėtų koncentruotis būtent į tas sritis,“ – sako V.Janulevičius.
Siūlo iki 700 eurų algą
Užimtumo tarnybos duomenimis, trečdaliui šiuo metu laisvų darbo vietų siūlomas iki 700 eurų atlyginimas.
