Vis dėlto, ekonomisto teigimu, koronaviruso pandemija negrįžtamai pakeis NT rinkos veidą.
Pasaulinės tendencijos
Pasak Ž. Maurico, pagrindiniai veiksniai, šiuo metu lemiantys NT rinkos situaciją, yra baimė ir godumas.
Pasaulinę baimę dėl antrosios koronaviruso bangos nurungia mintys, jog vertėtų pasinaudoti proga įsigyti NT – tiek iš centrinių bankų, tiek iš Vyriausybių liejami pinigai apramino akcijų indeksus ir baimes.
„Centriniai bankai nežada spausti stabdžio – pinigų kiekis didinimas. Tuo metu JAV nuėjo dar toliau – pakeitė savo palūkanų nustatymo mechanizmą ir, tikėtina, kurį laiką leis infliacijai šiek tiek viršyti 2 proc. ribą, prieš pradedant kelti palūkanų normas.
Šiuo metu rinkos galvoja, kad iki pat 2023 metų JAV išliks nulinės palūkanų normos. Tikėtina, kad euro zonoje taip pat jos išliks nulinės – kitu atveju, euras labai sustiprėtų JAV dolerio atžvilgiu.
Gyvensime ne tik žemų palūkanų normų teritorijoje, tačiau ir „pasišvaistymų pinigais“ laiku – EK užmerkė akis išlaidavimui, nes iki 2022 metų fiskalinės drausmės įstatymai šalims nebus taikomi“, – aplinkybes įvertino Ž.Mauricas.
Spartus atsigavimas
Baltijos šalys nuo koronaviruso krizės nukentėjo mažiausiai – greitai atsigavo ne tik vidaus vartojimas, tačiau ir eksportas, kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, Lietuvos vartotojų lūkesčiai – vieni optimistiškiausių ES. Vertinant Lietuvos NT rinkos ateitį svarbi ir darbo rinkos situacija: Lietuva viena iš pirmųjų ES grąžino didžiąją dalį darbuotojų iš prastovų, šalis neturi žymaus darbo užmokesčio kritimo.
Be to, be šių faktorių NT rinkai reikšmingas ir demografijos faktorius.
„Santykinai jauni žmonės, kurie atvyksta į miestą, kuriems reikia būsto, kurie turi pinigų – jie „išsiūbuoja“ rinką. Šios krizės metu Lietuvoje turime nematytą emigracijos bangą – nes jos nėra, daug piliečių grįžo. Dalis jų ruošiasi pasilikti, mato galimybių, atsikelia į Lietuvą su šeimomis.
Jei šios tendencijos tęsis, turėsime spartų atsigavimą – ypač Vilniuje. Kartais pražiūrima, kad pernai Vilniuje, skaičiuojant su rajonu, gyventojų skaičius išaugo net 11 tūkst. gyventojų – Vilnius buvo vienas sparčiausiai augančių miestų visoje ES. Tai – mums naujas dalykas, ir greičiausiai Vilnius visiškai tam augimui nėra pasiruošęs: reikėtų kur kas daugiau investuoti į infrastruktūrą, aplinkelius“, – svarstė ekonomistas.
Jo teigimu, augo ne tik Vilnius – dėl migracijos augo ir Kaunas, Klaipėda bei Šiauliai.
Besikeičiantis NT rinkos veidas
Nors ir tikėtina, kad Lietuva greitai sugrįš į prieškrizinį lygį, darbas iš namų ir internetinė prekyba negrįžtamai pakeis NT rinkos veidą, tikino Ž.Mauricas.
„Pokyčiai bus ilgalaikiai, kadangi darbo iš namų potencialas keičia NT rinką. Jeigu nereikia į darbą važiuoti, jeigu prekės atvažiuoja į namus, tada namai tampa gyvenimo epicentru – ne kelionė ar autobusas, bet namai. Kyla klausimas, kur tie namai bus statomi.
Tikėtina, kad nuotolinės prieigos ekonomikos laiku gyvensime ten, kur gražu. Miškas, pieva, kalvelė, jūra, upė, ežeras – tokios erdvės bus apstatytos. Tie miestai, kurie turi šiuos kriterijus, bus konkurencingesni negu kiti miestai“, – kalbėjo Ž. Mauricas, pastebėjęs, kad Vilnius atitinka šiuos kriterijus.
Be to, ekonomisto teigimu, koronavisuro pandemija paspartins Lietuvos būsto rinkos debutizaciją – pastatytų namų skaičius bus didesnis nei butų. Pastatyti namai bus ekologiški, A++ klasės, autonominiai, o 200 kv. m. namo išlaikymas bus pigesnis negu buto sename daugiabutyje.
Tikėtina, jog mikro-apartamentus pakeis vidutinio dydžio butai (80-100 kv. m).
„Ilgą laiką butai buvo statomi vis mažesnės kvadratūros – Lietuva pagal vidutinio būsto šeimai plotą lenkia tik Rumuniją. Neišvengiamai didėjant pajamoms, būsto plotas didės“, – pokyčius įvardijo ekonomistas.