„Vienas iš nerimą keliančių signalų – investicijos traukiasi. Tai yra natūralu – įmonės elgiasi tikrai atsargiai. Investicijos sukuria naudą, vertę ateityje. Todėl šis signalas, šis rodiklis neramina.
Transporto priemonių investicijų praradimą galima paaiškinti Mobilumo paketo įgyvendinimu – įmonės, kaip ir prognozuota, perkelia veiklas arčiau paslaugų teikimo vietų – tai dabar ir vyksta.
Tačiau ypač neramina investicijų mažėjimas į pastatus ir statinius – tai faktorius, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Atotrūkis tarp darbo užmokesčių
Lietuvos bankas prognozuoja lėtesnį vidutinio darbo užmokesčio augimą.
„Šių metų prognozė – 6,8 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimas. Pagrindinis variklis – viešasis sektorius, kitiems metams prognozuojamas šiek tiek didesnis nei 3 proc. augimas.
Šiemet privačiame sektoriuje numatomas 5,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimas, kitais metais – 2,8 proc. Tuo metu šiemet viešajame sektoriuje numatomas 8,9 proc. augimas, kitais metais – 3 proc. augimas“, – teigė V.Vasiliauskas.
Tuo metu darbo rinkos rodikliai, V. Vasiliausko teigimu, siunčia prieštaringus signalus.
„Darbo rinkos padėtis pandemijos pradžioje akivaizdžiai blogėjo, nes augo tiek prarastų darbo vietų skaičius, tiek ir registruotų bedarbių skaičius. Vėliau ši tendenija išsiskyrė (registruotų bedarbių skaičius išaugo, prarastų darbo vietų skaičius mažėjo – aut.past).
Sunku pasakyti, kuris rodiklis rodo tikrąją padėtį. Greičiausiai – prarastų darbo vietų skaičiaus rodiklis, nes koreliacija tarp registruotų bedarbių skaičiaus daugiau susijusi su parama. Tada kyla klausimas, ką žmonės veikė anksčiau, kur jie buvo: ar nedirbo, ar dirbo šešėlyje“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Darbo vietų didėjimas buvo IT, ryšių sektoriuje ir finansinių paslaugų srityje.
„Be abejonės, didžiausią neigiamą įtaką darbo vietų požiūriu patyrė tos paslaugos, kurios tiesiogiai susijusios su apgyvendinimu, maitinimu, verslo aptarnavimu“, – sakė V.Vasiliauskas.
Rekordinė skola
Lietuvos valstybės skola – rekordinė. Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, šiuo metu didžiausias Lietuvos iššūkis – kaip suvaldyti skolos augimą.
„Didėjanti skola mažina fiskalinio manevravimo galimybes ateityje, todėl sunkiau reaguoti į krizes ateityje. Kai valstybės skola artėja 50 proc., kai iki Mastrichto kriterijaus pasiekimo lieka tik 10 proc. punktų, sunku nuspėti, kaip į tai ateityje sureaguos finansų rinkos.
Svarbu, kad išlaidos būtų nukreiptos į priemones, kurios skatintų ekonomikos augimą ateityje. Ir tas stabilus santykis tarp skolos ir ekonomikos dydžio nedidėtų“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Trauksis 2 proc.
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 2 proc., kitąmet BVP turėtų augti 3,1 proc.
Vis dėlto neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai tebėra didelis, todėl Lietuvos bankas įvertino ir atšiaurųjį scenarijų: 2020 m. BVP susitraukia 2,4 proc., o kitąmet neauga, ir palankųjį scenarijų – atitinkamai –0,2 ir +5 proc.
Finansų ministerija numato, kad ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti 1,5 proc., 2021 metais ekonomika atsigaus, metinis augimas sieks 3,3 proc., o 2022–2023 metais ekonomika vidutiniškai augs po 2,3 proc., rašo naujienų agentūra ELTA.
Ministerija taip pat prognozuoja, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje augs 6,5 proc., o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 3,3 proc. Vidutinė metinė infliacija šalyje šiemet sumažės iki 0,9 proc., kitąmet – paspartės iki 1,8 proc.
Šiemet nedarbo lygis, anot Finansų ministerijos, išaugs iki 8,8 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 proc. 2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 7,9 proc.
