Ukraina iki šiol tvirtina, kad Rusija iš jos pavogė Krymo pusiasalį. Tačiau net ir pačios Rusijos žiniasklaida nebeslepia, kad Krymas dabar apvaginėja visą valstybę.
Krymo ekonominei ir socialinei plėtrai Rusija pernai skyrė 127 mlrd. rublių (1,4 mlrd. eurų).
Bet Audito rūmų duomenys parodė, kad neįvykdyti trys ketvirtadaliai numatytų užduočių, užtat pinigų panaudota net 72 procentai.
Darbai neatitinka planų
Didžiausia Krymo bėda – gėlo vandens stygius. Vienam pusiasalio gyventojui jo tenka 0,45 tūkst. kubinių metrų per metus, arba net 60 kartų mažiau nei Rusijoje.
Iki 2014-ųjų vanduo iš Dniepro upės atitekėdavo kanalu, tačiau po konflikto ukrainiečiai nustojo jį tiekti.
Užtat Maskva pažadėjo, jog reikalai netrukus bus sutvarkyti – pirmiausia padės melioracija (Kryme teka net 1657 upės ir upeliai), o toliau bus statomi vandens gėlinimo įrenginiai.
Bet darbai įstrigo jau ties pirmuoju etapu. Anot Audito rūmų, iš Maskvoje suplanuotų 95,44 kilometro vandens tiekimo trasų įrengta vos 1,56 kilometro.
Kur dingo likusioms skirti pinigai, taip ir lieka neaišku.
Panašiai ir kituose sektoriuose, nes iš finansuojamų objektų veikia vos 47,6 proc., nors lėšos beveik panaudotos.
Pavyzdžiui, mokyklose ir vaikų darželiuose buvo nurodyta sukurti 16 tūkst. naujų vietų, bet jų atsirado vos 7 tūkst.
Subsidijos – milžiniškos
Nenuostabu, kad ir patys rusai apie Krymo prijungimą vis dažniau kalba kaip apie didžiulę ekonominę nesėkmę.
Antai laikraštis „Trud“ priminė, kad buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas jau seniai įspėjo, jog naujoji teritorija vien subsidijų ir dotacijų pavidalu kasmet pareikalaus apie 1500–200 mlrd. rublių (1,66–2,21 mlrd. eurų).
O juk yra ir kitokių projektų – dujotiekiai, greitkeliai, naujas oro uostas Simferopolyje. Vien naujasis Krymo tiltas kainavo 227,92 mlrd. rublių (2,52 mlrd. eurų).
Iš viso programai, kuri neseniai pratęsta iki 2022 metų, numatyta beveik 900 mlrd. rublių (9,96 mlrd. eurų).
Kitaip tariant, po 6 tūkst. rublių (66 eurus) iš kiekvieno Rusijos gyventojo, įskaitant kūdikius.
Yra ir netiesioginės žalos
O juk reikia pridėti ir kitokius nuostolius, kurių Rusija patyrė aneksavusi Krymą.Dar 2015-ųjų pavasarį tas pats A.Kudrinas įspėjo, jog dėl šių veiksmų netiesioginė žala – pavyzdžiui, kapitalo iš Rusijos atitraukimas – artimiausiais metais sieks 150–200 mlrd. dolerių (129–172 mlrd. eurų).
Tokios prognozės išsipildė su kaupu.
Kaip neseniai paskelbė Aukštosios ekonomikos mokyklos ekspertai, nuo Krymo prijungimo dėl prasidėjusio sankcijų karo Rusija pagal ekonomikos augimą (vidutiniškai 0,4 proc. per metus) net 7,5 karto atsiliko nuo bendro pasaulio ūkio, kuris per penkerius metus pasistiebė 15 proc.
Susiję straipsniai
Amerikos ekonomika tuo pačiu laikotarpiu išaugo 12 proc., arba 6 kartus daugiau nei Rusijos, Kinijos – net 39,4 proc. (beveik 20 kartų daugiau).