Pasak asociacijos, didžiausią įtaką šilumos kainai šiame sezone galėtų turėti biokuro kaina, tačiau neprognozuojama, kad šį sezoną ši prekė brangs, be to, dalis tiekėjų jau apsirūpino biokuru visam sezonui.
„Baltpool“ duomenimis, didelė dalis šilumos tiekėjų jau įsigijo biokuro, išimtimi lieka didieji miestai, kur šį procesą stabdo konkurencija su nepriklausomais šilumos gamintojais ir vykdomi aukcionai dėl šilumos gamybos. Be to, šiemet gamtinės dujos atpigo apie 15 procentų ir tai yra papildomas faktorius, pristabdantis biokuro kainas“, – pranešime sako LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius.
Tačiau jis pastebi, kad neseniai atsirado netikėta rizika – nemažą dalį rinkos užima iš Baltarusijos įvežamas pigesnis biokuras, kurio importą norima riboti, teisinantis Lietuvos biokuro gamintojų interesų gynimu.
„Jei toks poreikis iš tiesų yra, valstybei reikėtų galvoti apie tiesioginę paramą gamintojams, o ne ribojimus, kurie gali lemti išaugusią biokuro ir atitinkamai šilumos kainą visiems vartotojams“, – teigia V. Lukoševičius.
Jis pažymėjo, kad vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina per paskutinius 7 metus tolygiai mažėjo nuo 7,7 iki 4,7 cento už kilovatvalandę, ir kainos sumažėjimas siekia beveik 40 proc.
