Pasakė, kodėl neverta tikėtis būsto kainų kritimo: štai dėl ko jos gali net didėti

Lietuvos banko (LB) Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis. Savo ruožtu NT plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius akcentuoja, kad kainų mažėjimui priežasčių nėra, o didėjimą gali padiktuoti paklausos-pasiūlos santykis ir statybos kaštų augimas.

LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>M.Patašiaus nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>M.Patašiaus nuotr.
M.Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>D.Umbraso nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>D.Umbraso nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>T.Bauro nuotr.
LB NT rinkos dalyvių apklausa rodo, kad daugiausia NT rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesikeis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Aistė Čiučiurkaitė, „Žinių radijas“

Oct 14, 2020, 6:58 PM

– Ruduo įsibėgėja, tą pradedame jausti ir orų prasme. Pandemija vis dėl to liko – sergančių koronavirusu skaičiai nemažėja, tik didėja. Kokias tendencijas matome NT rinkoje per šių metų pirmus tris ketvirčius?

– NT rinką pandemija paveikė nemažai. I ketvirtis buvo tokia nežinia, per II bandėme suprasti, kas mūsų laukia, kiek ilgai tai užtruks, bandėme persigrupuoti, keisti strategijas. Dabar jau galime pasakyti, kad daugumai kompanijų jų priimti sprendimai optimizuoti darbo resursus, keisti rinkodaros strategijas pasiteisino. III ketvirtis – liepa, rugpjūtis, rugsėjis – parodė, kad rinka gana tvirtai stovi ant kojų.

Ši rinka nėra vien būstai – tai yra ir prekyba komerciniu NT: biurais, viešbučiais, kurie nežinioje gyvena iki šiol. Jeigu pažiūrėsime į viešbučių užimtumą Vilniuje, pamatysime, kad iš 4 kambarių užimtas tik 1.

Joks verslo planas nenumatė tokios situacijos, tad dabar spaudimas viešbučiams – ką daryti, užsidaryti, ar ne, ar veikti tokiu vegetaciniu režimu tikintis ir laukiant valstybės pagalbos, pokyčių epdemiologinėje situacijoje – yra labai didelis.

Prekyba tokio stipraus smūgio nepatyrė. Suklestėjo elektroninė prekyba – pasikeitė žmonių įpročiai, kurie turbūt tokie pasikeitę ir liks. Tad dabar prekybos centrų valdytojams reikia ieškoti sprendimų, kaip prisivilioti pirkėjus į savo fizines erdves, kokių papildomų paslaugų jiems pasiūlyti, kad šie neapsipirkinėtų tik elektroninėse parduotuvėse.

– Pakalbėkime apie viešbučių sektorių: sakote, čia situacija vis dar negerėja. Bet kaip ji gali gerėti, kai turistų skaičius iš užsienio neaugo dėl pandemijos? Kokią išeitį turi viešbučiai: tik užsidaryti ar visgi bandyti išgyventi?

– Vidinis turizmas Lietuvoje palaikė mūsų kurortinius viešbučius, tačiau didmiesčių viešbučiai, į kuriuos žmonės atvykdavo darbo tikslais, į konferencijas, kurių dabar beveik nebėra, gerokai mažiau užimti. Kai kurie viešbučiai, kurie buvo pradėję įgyvendinti savo vystymosi planus, juos sustabdė arba atidėjo bent pusmečiui.

Kai kurie pradėjo siūlyti kambarius ilgalaikei nuomai – šiuo keliu kol kas eina prabangesni viešbučiai, siūlantys savo patirtį. Nors gyventi tokiame viešbutyje reikėtų už gana ženklią pinigų sumą, bet paklausa, kad ir nedidelė, yra – žmonės nori karantinuotis, arba pakeisti miestą, padirbėti iš kitur, ir praleisti kelis mėnesius viešbutyje, kur jie bus visiškai aptarnauti.

– Minėjote, kad būsto rinkoje situacija įspūdinga. Išplėskite savo mintį.

– Kovą, balandį buvo sunku tikėtis, kad rugsėjo mėnesį būsime sugrįžę į 2019 metų pardavimų Vilniuje skaičius. Net rugpjūtį, kai skaičiai dar buvo kaip 2018 metais, jau kalbėjome, kad tai puiku. Paaiškinti šį reiškinį galima keleriopai.

Mūsų ekonomika nesugriuvo, iš bendrų tendencijų matome, kad bendrojo vidaus produkto sumažėjimas bus nežymus, arba, kaip prognozuoja kai kurie ekonomistai, net didės. Užimtumas irgi smarkiai nekrito: įmonės, kurios buvo išleidusios darbuotojus į prastovas, pasikvietė juos atgal, jų neprarado.

Bankai, labai atsargiai vertindami pavasarį, vasaros pradžią, dabar finansuoja NT pirkėjus užtikrinčiau, pasiskolinti dabar galima taip pat, kaip ir prieš metus – kokie nors papildomi rizikos faktoriai nėra skaičiuojami. Įperkamumas yra geras, nors jis yra šiek tiek sumažėjęs, palyginti su praeitais metais.

– Turite omenyje, kad pakilo kainos?

– Augo ne tiek būstų kainos, kiek kai kuriuose sektoriuose taip sparčiai neaugo atlyginimai. Atlyginimų augimo dinamika išliko gana plokščia, turbūt į tą buvusį aktyvesnį augimą grįšime kitais metais. O būstų kainos liko gana stabilios ir nedidelį augimą demonstruoja pamažu.

Būstų kainų augimas ateityje galėtų būti dėl to, kad išliekant pirkėjų aktyvumui, pardavėjų aktyvumas yra šiek tiek sumažėjęs, nes buvo priimti sprendimai atidėti projektus, kuriems dabar vėl iš naujo „užkurti“ reikės laiko. Neparduotų butų skaičius Vilniuje šiuo metu yra šiek tiek sumažėjęs – apie 10 proc., lyginant su pernai metų skaičiais.

Tad žmogui pasirinkti būstą jau šiek tiek sunkiau, nes rinka šiek tiek mažesnė, ir ji tokia ir gali likti dar ateinančius vieną ar du ketvirčius. Tad dabar žmonės nedelsia priimdami sprendimus, mažiau derasi, yra mažiau jautrūs kainai. Dauguma perka tokį būstą, kuriame nori gyventi, arba perka būstą kaip investiciją.

– Taigi jūs nesutinkate su LB duomenimis, kurie rodo, kad daugiausia nekilnojamojo turto rinkos dalyvių mano, jog per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos didžiuosiuose miestuose nesikeis?

– Didžioji dalis LB apklausos dalyvių yra NT tarpininkai ir vertintojai. Jie nevertina NT investuotojų, kurie savo pinigais ir rizika daro sprendimus. Mes, kalbėdami su savo nariais, NT vystytojais, matome, kad brangsta statybos kaštai – jau dabar matome, kad yra nelengva rasti statybininkų, kadangi darbuotojai iš Ukrainos, Baltarusijos prieš karantiną išvažiavo namo.

Nors kai kurie grįžo, tačiau jų neužtenka aptarnauti tai pasiūlai, kurią norima pasiūlyti rinkai. Todėl tenka samdyti brangesnius vietinius darbuotojus – dalis žmonių karantino metu sugrįžo į Lietuvą iš statybos sektorių Norvegijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir įsidarbino vietinėse rinkose, tačiau vėliau jie vėl išvažiuos į užsienį.

Tad Lietuvos statybų sektoriui taip pat gali būti nemažas spaudimas kainos prasme. Taigi kainų mažėjimui priežasčių nėra, o didėjimą, ypač didmiesčiuose, gali padiktuoti paklausos-pasiūlos santykis ir statybos kaštų augimas.

– Statybų kaštai nesistabilizuoja, jie vis tiek auga. Būtent viena pagrindinių priežasčių, kodėl auga butų kainos, ir buvo didėjantys statybų kaštai. Ar tai reiškia, kad situacija nepasikeitė?

– Didžiausią dinamiką statybų kaštų dalyje sudaro darbo jėgos kaina, nes medžiagų kainų augimas dėl technologinių ypatybių nebuvo toks ženklus. Beje, nuo kitų metų visi naujai statomi pastatai turės būti aukščiausios energinės A++ klasės – esame skaičiavę, kad tai taip pat keliais procentais gali iškelti statybų kaštus, kadangi bus privaloma naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius pastatų šildymo ir vėdinimo sistemoms.

– Remiantis LB, priešinga situacija yra biurų pasiūloje – NT rinkos dalyviai pastebi per didelę biurų pasiūlą Kaune ir Klaipėdoje. Ar jūs taip pat matote tą patį?

– Stebint biurų neužimtumo skaičius, Kaunas ir Klaipėda gerokai viršija Vilniaus parametrus. Tam tikru metu Kaunas spekuliatyviai investavo į komercinio turto plėtrą su mintimi, kad užsienio šalių kompanijų banga, kuri ateina į Vilnių, užpildys ir Kauno biurus, taip pat kad veikiančios senuose pastatuose kompanijos norės keltis į naujus.

Bet matome, kad ta tendencija, kuri buvo Vilniuje, kuriame investuoti į tokius projektus rizika gerokai mažesnė, Kaune ir Klaipėdoje neįvyko. Tikiu, kad tie biurai, kurie turi aukštesnius neužimtumo rodiklius, dar užsipildys, bet tam reikės ilgesnio laiko.

Taip pat rinkoje gali būti atvejų, kai biurai tų kompanijų, kurios savo vystymuisi yra pasiskolinusios pinigų iš bankų ir negali grąžinti paskolų, bus parduodami. Tačiau kol kas laukiama biurų užsipildymo – pavyzdžiui, matome, kad aktyviai plečiasi Kauno laisvoji ekonominė zona, daliai gamybinių kompanijų taip pat reikia ir biurų patalpų.

– Sakote, kad reikia palaukti, tačiau Vyriausybė nelaukia: Finansų ministerija siūlo privalomai registruoti nuomos sutartis Registrų centre ir taip ištraukti dalį nuomos rinkos iš šešėlio. Ar palaikote tokį siūlymą?

– Kažkada buvome įvertinę, kad 5 iš 6 nuomojamų butų yra nuomojami veiklos nedeklaravusių asmenų. Situacija keičiasi, žmonės tampa sąmoningesni – nuomininkai nori turėti daugiau saugumo, todėl nuomotojai patiria didesnį spaudimą sudaryti ir registruoti Registrų centre sutartis, mokėti mokesčius.

Taip pat į nuomos rinką ateina komerciniai investuotojai, verslo kompanijos, atsiranda įvairių projektų Vilniuje, Kaune. Tad iš principo ši iniciatyva nėra bloga. Tik man atrodo, kad praleista proga „pasiūlyti rinkai morką“, nes dabar iškart „siūloma lazda“ – visi šie tvarkų nesilaikymai bus baudžiami baudomis ir yra rizika, kad šiuo nelengvu ekonominiu laikotarpiu kai kurie liks šešėlyje, net jei ir buvo nusprendę legalizuoti veiklą.

O be to, nėra lengva patikrinti susitarimą tarp dviejų fizinių asmenų. Man atrodo, kad mažesni mokesčiai, mažesnės verslo liudijimo kainos galėjo būti tam tikra paskata – kai kurios savivaldybės, beje, taip ir skatino.

Tačiau dabar mes tiesiog matome jau priimtą sprendimą, didelės diskusijos su rinka šiuo klausimu nebuvo – visa tai buvo pristatoma kaip faktas. Dabar tai bus tiesiog administracinė našta, kurios kai kurie žmonės nenorės prisiimti.

– Jūs sakote, kad sprendimas buvo pristatytas kaip faktas. Tačiau dalis gyventojų skundžiasi, kad apie šalia jų namų planuojamą statyti objektą jiems pranešama jau po fakto – jiems tiesiog atsiunčiamas registruotas laiškas, kuriame pranešama, kad šalia jų gyvenamojo namo bus statomas naujas pastatas. Kaip jūs, kaip nekilnojamojo turto plėtotojai, traukiate gyventojus į naujų pastatų statymo apsvarstymą, diskusijas?

– Miesto urbanistinė politika sako, kad gyvenimas mieste turi būti komfortiškas, o tos zonos, kurios yra neišnaudotos, galėtų būti efektyviai užpildytos kviečiant žmones keltis į miestą – visa tai sukuria tam tikrą įtampą tarp vietinių gyventojų ir objektų vystytojų, kaip ir kiekviena naujovė sukelia šiokį tokį pasipriešinimą.

Jau keleri metai yra pakeisti teisės aktai ir, mūsų nuomone, aplinkiniams yra užtikrinamas didelis viešumas. Jeigu anksčiau žmonės apie naują pastatą sužinodavo, kai atvažiuodavo ekskavatorius kasti žemės, tai dabar taip nėra – dabar yra net prievolė statyti informacinius stendus.

Būna iškabinama informacija apie detalųjį planavimą, nurodoma, kur galima susipažinti su projektiniais pasiūlymais, taip pat praktiškai visi projektai yra viešinami savivaldybių interneto tinklapiuose.

Galbūt anksčiau mažesni, neprofesionalūs plėtotojai ir norėdavo viską padaryti kuo greičiau ir kuo tyliau, kad tik niekas nesužinotų, nes buvo įprasta, kad dialogas su visuomene iššaukia projekto lėtėjimą, tad niekas nenorėdavo prisiimti rizikos. Bet dabar situacija pasikeitusi – dabar daromi vieši bendruomenės išklausymai.

Žinoma, reikia teisingai identifikuoti, kas yra bendruomenė, nes kartais ateina trys žmonės ir sako: „Mes bendruomenė ir mes nenorime šio projekto“, todėl reikia įtraukti aktyviąją ir pozityviąją bendruomenės dalį, rasti būdų užmegzti kontaktą su ja ir jai pristatyti visus privalumus – galbūt gražėsiančią aplinką, naują infrastruktūrą. Tada toks dialogas net padeda vystytojams.

Taip pat, įsitraukti į, pavyzdžiui, rengiamus architektūrinius konkursus kviečiami bendruomenių atstovai, jie raginami į komisijos darbą deleguoti savo atstovą ir pasisakyti, kas jų bendruomenei yra aktualu, nes kartais savivaldybė nežino. Tad tikrai yra gerųjų praktikų, kai vystytojai patys kviečia žmones pasisakyti – kuo anksčiau jie žinos bendruomenės nuomonę, tuo jiems bus lengviau statyti objektą.

Dabar savivaldybės džiaugiasi per karantiną prasidėjusiu projektų viešinimu nuotoliniu būdu, nes dabar į tai prisijungia daug daugiau pozityvių žmonių, kurie yra geriau įsigilinę ir supratę projekto sprendinius, ir su kuriais diskusija yra aukštesnio lygio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.