Vytauto gatvėje, išskirtinėje vietoje prie pat jūros, vila „Auska“ buvo pastatyta 1979 m. Sovietmečiu čia ilsėjosi itin aukšto rango sovietiniai pareigūnai, atkūrus Nepriklausomybę „Auskoje“ buvo rengiami aukščiausio lygio susitikimai, tarp jų ir trijų Baltijos valstybių prezidentų, čia ilsėdavosi ir Valdas Adamkus.
2011 m. kovą šis turtas buvo išnuomotas UAB „Ambra investicijoms“. Sutarta, jog bendrovė kasmet valstybei už nuomą mokės 400 tūkst. litų (apie 117 tūkst. eurų). Kartu su 4558,12 kv. m ploto vila verslininkai išsinuomavo ir 0,8078 ha ploto mišką aplink statinį. Bendras žemės sklypo plotas – 21,8992 ha. Jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Pastatai, esantys žemės sklype, ir žemė priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo Turto bankas.
Pastatai ir 8 arai sklypo UAB „Ambra investicijos“ išnuomoti iki 2021 m balandžio 29 d. Tarp pastatų yra ne tik vila, bet ir sargo namelis ties įvažiavimu į teritorija, o taip pat – kiemo statiniai, pavėsinės, aikštelės, teniso kortai.
8 arų žemės sklypo išskirtinėje pajūrio vietoje vertė yra nustatyta nuomos sutartyje ir siekia 354,7 tūkst. eurų, t.y. tiek, kiek kainuoja didelis namas Palangos centre.
Paini bendrovės valdymo schema
„Auska“ yra vienintelis viešbutis, turintis Lietuvos formos baseiną su nuolat atnaujinamu pašildytu jūros vandeniu, kuris teka pusantro kilometro ilgio vamzdynais, nutiestais Baltijos jūros dugnu. Vadovų rezidencijos laikus primena ir „Auskos“ teritorijoje išlikę sargybos bokšteliai.
„Vakarinės Palangos“ žurnalistė beveik prieš dešimtmetį dalyvavo rekonstruotos „Auskos“ atidarymo iškilmėse. Tuomet „Ambra investicijos“ vietoj 10 didžiulių vyriausybinių apartamentų įrengė 28 skirtingos klasės kambarius. Kai kurie jų buvo pritaikyti priimti aukšto rango svečiams, planuota, jog vila ir toliau atliks valstybės reprezentacines funkcijas.
„Restauruotos posėdžių salės, jos papuoštos unikaliais, specialiai šiam objektui sukurtais meno kūriniais. Nauji baldai pagaminti senųjų pavyzdžiu, senieji – atnaujinti.
Kai kurie kambariai įrengti pereinamųjų svetainių sąskaita, pakeitėme administracinį korpusą. Apie 150 kv. m jūros vandens baseinas išliko toks, koks buvo. Tiesa, teko jame pakloti naujas plyteles, pakeisti ventiliacijos sistemą, įdėjome skaidrius langus, kad pro juos būtų matyti miškas“, – tuomet pasakojo bendrovės „Ambra investicijos“ vadovas Gintaras Pociūnas.
„Vakarinės Palangos“ žiniomis, „Ambra investicijos“ savininkai yra Rusijos piliečiai bei ribotos atsakomybės bendrovės „Orayo ventures limited“ atstovai. Ši Kipre registruota įmonė valdo daugiau kaip pusę akcijų. Įdomu tai, kad jos savininkai faktiškai yra tie patys Rusijos piliečiai, kurie turi ir likusias „Ambra investicijų“ akcijas.
Kas bus „Auskoje“?
Šį klausimą „Vakarinė Palanga“ uždavė Palangos merui Šarūnui Vaitkui. Anot jo, vila perduodama miestui su tikslu ją pritaikyti kultūros ar socialinėms reikmėms. Kitokiu atveju „Auska“ Palangai neatitektų.
„Vyriausybės kanceliarija išsiuntė paklausimus į kai kurias ministerijas, kurios galėtų būti suinteresuotos perimti vilą savo reikmėms. Tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek ir kitos atsakė, kad jų poreikiams vila pajūryje nereikalinga. Tačiau Savivaldybė negali čia vystyti viešbučių verslo, vykdyti kokios nors komercinės veiklos. Būti komersantais – tai ne savivaldos funkcijos“, – „Vakarinei Palangai“ kalbėjo meras.
Anot Š.Vaitkaus, visa Savivaldybės administracijos komanda daug svarstė, kaip pritaikyti „Auską“ kultūros ar socialinėms reikmėms ir tokiu būdu išsaugoti ją kaip visos valstybės turtą.
„Vis dėlto mes labiausiai linkstame link to, kad šią unikalią vilą panaudotume būtent socialiniams poreikiams“, – „Vakarinei Palangai“ pasakojo kurorto vadovas.
„Kaip jums mūsų idėja „Auskoje“ įrengti senelių namus?“, – „Vakarinės Palangos“ žurnalistės paklausė meras ir, supratęs, jog tylos pauzė kažkaip per ilgai užsitęsė, paaiškino: „Ir aš iš pradžių taip pat sureagavau, kai administracijos vadovė Akvilė Kilijonienė pasiūlė įgyvendinti būtent garbaus amžiaus žmonėms skirtą projektą“.
„Neskubėkite sakyti, kad tai nesąmonė. Visi mes anksčiau ar vėliau senstame, turėti Palangoje pakankamai vietų senoliams oriai gyventi ir būti kvalifikuotai prižiūrimiems labai svarbu. Patys žinote, jog dabar senoliui tam, kad patektų į Palangos globos namus, eilėje reikia laukti net kelerius metus, kai kas taip ir nesulaukia. Tai nėra normalu, šį klausimą būtina spręsti“, – kalbėjo Š.Vaitkus.
Jo manymu, kodėl gi neišvysčius socialinio projekto, pagal kurį įstatymų nustatyta tvarka būtų surastas privatus investuotojas, kuris sutvarkytų „Auską“ ir pritaikytų senolių poreikiams. Čia galėtų būtų ne keliasdešimt vietų, kaip yra dabar, o du ar net trys šimtai. „Tai būtų lyg šiuolaikinė sanatorija senoliams, juos prižiūrėtų kvalifikuotas personalas, medikai. Šių namų gyventojai turėtų galimybę kasdien matyti jūrą. Juk Palangos žmonės neatsiejami nuo jūros, o vėliau ji telieka senolių prisiminimuose“, – „Vakarinei Palangai“ kalbėjo kurorto vadovas.
Jis teigė, jog tokia sanatorija galėtų priimti žmones ne tik iš Palangos.
Siūlomos dar dvi alternatyvos
Palangos savivaldybė Vyriausybės kanceliarijai adresuotame rašte mini ir dar dvi alternatyvias „Auskos“ panaudojimo idėjas.
Kita svarstoma „Auskos“ pastato įveiklinimo galimybė – organizuoti investicijų koncesijos konkursą ir atrinkti privatų subjektą, kuris rekonstruotų pastatą, nekeičiant jo paskirties (poilsio), ir kuriam būtų suteikiama teisė vykdyti komplekse „Auska“ ūkinę komercinę veiklą, organizuojant vaikų ir jaunimo papildomą ugdymą ir užimtumą bei edukacines stovyklas.
„Pasibaigus žemės reformai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nėra tinkamos vietos vaikų poilsiui organizuoti. Šio objekto paskirtis tinka šiam tikslui įgyvendinti. Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise perdavus kompleksą su teritorija, būtų realios galimybės pritraukti privačias investicijas bei kitus paramos fondus ir sukurti vaikų bei jaunimo poilsio erdvę, pritaikant pastatus ir kiemo statinius tokiai veiklai nesuardant pajūrio gamtos balanso ir harmonijos“, – nurodoma rašte.
Trečiasis siūlymas yra analogiškas antrajam, tik būtų vystoma ne vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo veikla, o sukurtos erdvės kultūros poreikiams.
„Investuotojas rekonstruotų pastatus ir įrengtų kultūros erdves komplekse „Auska“, o Palangos miesto savivaldybė įsipareigotų kasmet iš koncesininko nupirkti dalį viešųjų paslaugų, būtinų savivaldybės funkcijai – gyventojų bendrajai kultūrai ugdyti ir etnokultūrai puoselėti, t.y. koncesininko suformuotų uždarų ir atvirų kultūros erdvių nuoma Palangos miesto meno kolektyvų ir pavienių menininkų pasirodymams bei tradiciniams tarptautiniams renginiams organizuoti.
Taip pat būtų sudarytos sąlygos ne tik Palangos, bet ir Lietuvos kultūros bendruomenei organizuoti įvairius vaizduojamojo, konceptualiojo ar plastikos meno renginius, kūrybines dirbtuves, seminarus, plenerus, rengti parodas, pasirodymus atviroje gamtinėje aplinkoje, bet ir suformuotas kultūros erdves naudoti šalies reprezentaciniams kultūriniams renginiams organizuoti“, – nurodo savivaldybė.
„Po to, kai „Auską“ perduos Palangai, rengsime studiją, paskaičiavimus, ir kas bus naudingiausia visuomenei, tą ir darysime“, – kalbėdamas su „Vakarine Palanga“ reziumavo meras Š.Vaitkus.
