Siūloma minimalią algą didinti 35 eurais arba 20 eurų į rankas. Vaiko pinigus – 10 eurų. Vidutinę senatvės pensiją – maždaug 7 proc. Neatsisakoma idėjos ir dėl tryliktos pensijos.
„Biudžetas yra socialiai orientuotas atsižvelgiant į situaciją, su kuria susidūrė šalis po pandemijos. Nepaisant to, svarbiausiems tikslams užtikrinti, socialinės atskirties mažinimui, žmonių gerovei, jų pajamoms užtikrinti yra priimti teigiami sprendimai“, – sakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Anot Prezidentūros, pensijos kitąmet galėtų didėti dar labiau – 9 proc. Taip pat galėtų didėti ir neapmokestinamas pajamų dydis.
„Pajamos auga, šis augimas numatytas ir kitais metais. Minimali alga taip pat auga, tad neapmokestinamas pajamų dydis, prezidento nuomone, taip pat turėtų nuosekliai augti.
Numatyta, kad pensijos didės 7 proc., tačiau pagal galiojančius įstatymus ir prezidento priedą ir principą, kad pensijos turėtų augti šiek tiek sparčiau negu vidutinės pajamos, jos turėtų augti 9 proc.“ – kalbėjo Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Opozicijos atstovė Ingrida Šimonytė sako, kad vertinti Seimui teikiamą kitų metų biudžetą labai sunku, nes nebuvo tikslintas šių metų biudžetas.
„Kiek iš daug tų prisiimtų įsipareigojimų, vienkartinių ar proginių priemonių, kurios buvo taikomos šiais metais prisidengiant koronaviruso situacija – tai yra tada, kai ekonomika buvo sugrįžusi į savo pradinį tašką, o vyriausybė vis tiek leido pinigus įvairiems tikslams, – bus bandoma perkelti į kitus metus, pasakyti kol kas sudėtinga, nes šių metų biudžetas nebuvo nustatyta tvarka patikslintas“, – aiškino ji.
Nors Vyriausybė nusprendė kitąmet minimalią algą didinti, tačiau paliko galimybę tokį sprendimą persvarstyti Trišalėje taryboje gruodžio mėnesį. Didesnių algų norinčios profsąjungos tokia išlyga nėra patenkintos.
„Kadangi nesutariame su darbdaviais, nes jie visiškai nenorėjo didinti algų anei 1 euru, tai mes palikome sprendimą priimti Vyriausybei. Tačiau dabar matome, kad Vyriausybė kažkaip dėl to sprendimo abejoja“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Verslo atstovai sako, kad galimybė persvarstyti minimalios algos kėlimą, atsižvelgiant į naujas prognozes, yra būtina.
„Pagalvokime apie tuos sektorius, kurie buvo paveikti koronaviruso, karantino, ir kurie iki šiol negali atsigauti“, – atkreipė dėmesį asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Vertindami parengtą biudžeto projektą ekonomistai įžvelgia nemažai rizikų. Nerimą kelia didėjanti valstybės skola.
„Biudžetas yra visiškai įveltas į rytietišką politechnologinį jovalą, yra pasitelktos pačios žemiausios apeliavimo į visai nesuprantančius rinkėjus formos, kaip trylikta pensija ar sakymas, kad biudžetas kažką duoda, kažkokias išmokas.
Ne, biudžetas neduoda jokių išmokų, valstybė irgi neduoda, nes valstybė ir biudžetas yra negyvi daiktai. Negyvi daiktai neturi sąmonės, neturi valios, visos tos išmokos paprasčiausiai yra perskirstymas iš vienų socialinių grupių kitoms“, – aiškino ekonomistas Raimondas Kuodis.
„Gali būti, kad kitų metų biudžeto skylė bus iki 2 ar apie 2 milijardus eurų, ir tai yra tokio dydžio problema, kurios biudžetas turbūt nėra matęs per visą Lietuvos istoriją.
Dabar skolinamės už nulines arba net už neigiamas palūkanas, bet reikia suprasti, kad šitas skolas ne tik reikės atiduoti, bet jas reikės perfinansuoti po 5–10 metų, priklausomai, kokiam terminui skolinamės.
Ir mes nežinome, kokios tuo metu bus palūkanos – jei jos, pavyzdžiui, bus ne nulinės, o stipriai teigiamos, tai problemą numesime ateities kartoms“, – įspėjo finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Naujų mokesčių dabartinė Vyriausybė kitąmet neplanuoja.
