Už daugiau nei 40 tūkst. Vilnius sieks išsiaiškinti, ką daryti su viešuoju transportu: skeptikai tai vadina pinigų taškymu Dar 10 metų su laidais virš galvų

Šiuo metu Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją. Rezultatus planuojama paskelbti per artimiausią mėnesį.

Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Zuokas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Zuokas.<br>T.Bauro nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius atlieka miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studiją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Oct 20, 2020, 5:59 AM

Kaip portalui lrytas.lt nurodė „Susisiekimo paslaugų“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė, 43 tūkst. eurų kainuojančios studijos tikslas – išanalizuoti duomenimis pagrįstus sprendimus, technologijas ir gerąsias kitų šalių praktikas dėl tolimesnio viešojo transporto parko atnaujinimo ir ekologizavimo.

Taip pat įvertinti esamos infrastruktūros pertvarkymo ar naujos įrengimo poreikius, kad gerėtų kelionių kokybė sostinėje ir mažėtų transporto poveikis aplinkai.

Anot M.Bielinytės, studija, kurią atlieka Europos profesinių paslaugų įmonė „Smart Continent“, apims keletą scenarijų, iš kurių bus pasirinktas vienas – kiek ir kokių viešojo transporto priemonių Vilniuje reikės.

Kontaktinis tinklas – nugyventas

Sostinės tarybos narys ir buvęs miesto meras Artūras Zuokas stebėjosi dar viena užsakyta studija.

„Vilnius šiuo metu daro daug studijų, kurios skirtos ne kažką sužinoti ar išspręsti, o tiesiog panaudoti pinigus. Viešojo transporto studijų su ilga perspektyva, tarp jų – ir tarptautinių, Vilniaus miesto savivaldybė yra padariusi tikrai daug. Jas yra atlikusios profesionalios britų, prancūzų agentūros.

Tai pinigų išmetimas konsultacijoms, kurių nereikia – į tuos klausimus šiandien atsako visos studijos, kurios buvo rengtos. Pagaliau, labai aiškiai į juos gali atsakyti specialistai iš Vilniaus viešojo transporto, nes šioje temoje niekas ypatingai nepasikeitę“, – komentavo politikas.

Anot A.Zuoko, ankstesnėje studijoje buvo numatyti keli tikslai: Vilniuje atsiranda naujo tipo transportas, greičiausiai – tramvajus, diegiamos A juostos, atsiranda greitieji autobusai, vieninga el. bilieto sistema, numatyta, kad troleibusus pakeis elektrinis transportas, kuriam nereikia kontaktinio tinklo.

„Vis dėlto savivaldybė pirko naujus troleibusus, kas prieštarautų šiai studijai, o dabar juos reikia amortizuoti“, – kalbėjo A.Zuokas.

Pasak jo, miestas jau turėjo pasitvirtinęs planą, per kurį troleibusai Vilniuje turėjo būti pakeisti elektriniais autobusais arba kitomis autonominę ridą turinčiomis transporto priemonėmis, kad miesto transportas būtų ir ekologiškas, ir šiuolaikiškesnis.

„Kontaktinis tinklas – praeitis. Be to, jis teršia vizualiai ir yra brangus: Vilniuje kontaktinis tinklas nugyventas, jam sutvarkyti reikia ne vieno milijono eurų“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė politikas.

Dar 10 metų su laidais virš galvų

„Gali būti, kad su kontaktiniu tinklu dar 10 metų gyvensime – pokyčiai, kuriems reikia daug lėšų, greitai neįvyksta. Paskaičiavus, kiek mes kasmet investuojame į kontaktinio tinklo tvarkymą, nebedaug lieka pridėti, kad galėtume jį pakeisti“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros docentė ir Teritorijų planavimo instituto direktorė.

Vis dėlto, jos vertinimu, sostinės viešojo transporto sistemoje per pastaruosius 5-7 m. labai nemažai pasiekta: prieš tai keleivių srautai labai staigiai krito, o dabar smukimas sumažėjęs. Prie to, anot pašnekovės, stipriai prisidėjo greitųjų maršrutų įvedimas – tai sustabdė kritimą, o kai kuriose vietose net ir padidino keleivių srautus.

„Labai padeda ir viešojo transporto juostų plėtimas – taip padidinamas šio transporto greitis. Tai veikia ir psichologiškai, kai tu su automobiliu stovi spūstyje, o autobusas pravažiuoja pro šalį“, – kalbėjo R.Ušpalytė-Vitkūnienė.

Priešpriešinės kryptys

„Vilniaus viešojo transporto“ atstovė Patricija Elžbieta Zarankaitė portalui lrytas.lt perdavė, kad šiuo metu sostinėje rengiamos viešojo transporto atnaujinimo studijos vienas numatomų scenarijų – galimybė ateityje įsigyti troleibusus su autonomine rida taip atlaisvinant senamiesčio gatves nuo kontaktinio tinklo.

Kad studijų reikia, sutinka ir R.Ušpalytė-Vitkūnienė. Tačiau docentė priduria – tai turi būti pirmas žingsnis prieš kažką darant, tačiau jei tas pirmas žingsnis lieka ir paskutinis, daryti studijų nėra prasmės. Mat situacija keičiasi ir po kelių metų vėl reikia pradėti iš naujo.

„Vis dėlto po kiekvienos tokios studijos padaromi keli nedideli žingsniukai. Didelis žingsnis kardinaliam pakeitimui ne visada būna.

Tačiau tam reikia ne tik pasiryžimo, nes ir rasti lėšų labai sunku, juolab kad pas mus visada būna priešpriešinių krypčių.

Tarkime, didelį palaikymą Seime turintis Metro sąjūdis kalba tik apie metro idėją ir nieko kito nė nenagrinėja. Troleibusų sąjūdis kalba tik apie troleibusus.

Bet paskutiniu metu taip trinasi ribos tarp skirtingų transporto rūšių, kad netrukus negalėsime pasakyti, kokia transporto rūšis atvažiuoja. Porto mieste (Portugalija) paleido tramvajų, tačiau pavadino jį metro, ir visi galvoja, kad jie turi metro“, – aiškino R.Ušpalytė-Vitkūnienė.

Jos įsitikinimu, kad pagerėtų situacija Vilniuje reikėtų visiškai atskirti nuo bendro srauto atkirsti greitųjų autobusų tinklą, o viešajam transportui apskritai sankryžose suteikti pirmenybę.

Kitas žingsnis – įsivertinti, kiek viešuoju transportu važiuoja keleivių ir spręsti, kokios transporto rūšies miestui reikia.

„Vis dėlto iš savo tyrimų nematau, kad metro Vilniui atsipirktų, nes nebūtų tiek keleivių, bet tramvajus tikrai galėtų būti. Be to, tramvajaus dydis daug lanksčiau keičiamas“, – sakė docentė ir pridūrė, jog reikia auklėti vairuotojus, kad šie atprastų važinėti viešojo transporto juostomis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.